Respublikinė Panevėžio ligoninė prieš šventes pristatė šiuo metu moderniausią Lietuvoje angiografą, leisiantį efektyviau gydyti patyrusiuosius insultą.
Be to, atidarytas atnaujintas Neurologijos I skyrius, kuriame pritaikyti inovatyviausi šio meto sprendimai, palengvinantys ir darbą personalui, ir pacientams gydymąsi.
Ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas džiaugiasi, kad naujasis angiografas tapo tarsi ligoninės šimtmečio torto vyšnia.
„Šiandien žengiame visai į kitą kokybės etapą. Pristatome Lietuvoje naujos kartos dvitaktį angiografijos aparatą ir suremontuotą Neurologijos skyrių“, – sako A. Skorupskas.
Naujasis aparatas medikams leidžia kur kas greičiau priimti sprendimus dėl gydymo.
„Nervų ląstelėms laikas yra viskas. Egzistuoja vadinamasis šviesus langas, kol dar galima po insulto atkurti kraujotaką ir smegenys nežūsta“, – pasakoja direktorius.
Greičiau pradėjus gydymą, ligonis praranda mažiau neuronų, greičiau sveiksta, būna mažiau liekamųjų reiškinių.
Kartu su patalpų remontu toks angiografas kainavo 1,3 mln. eurų, o visą sumą kompensavo Europos Sąjungos fondai.
Lyderis Lietuvoje
Pasak A. Skorupsko, taip sutapo, kad lygiai prieš dešimtmetį šalyje pradėtas įgyvendinti galvos smegenų insulto klasteris.
„Drąsiai galima sakyti, kad tai – vienas geriausių reformos Lietuvoje sprendimų per trisdešimt metų“, – tvirtina Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius.
Pasak jo, mokslo pasaulyje šis sprendimas labai gerai vertinamas. Apie jo reikšmę rašė net garsiausi moksliniai medicinos žurnalai. O kadaise vyko didžiuliai ginčai, ar insulto centro Panevėžyje reikia.
„Šiandien turbūt jau nėra nė vieno abejojančio, kad tai – puikus sprendimas. Dar daugiau, mes atkeliavome iki šios dienos ir galime pristatyti inovatyviausius sprendimus, atitinkančius aukščiausius pasaulinius standartus“, – pabrėžė A. Skorupskas.
Šiuo metu Panevėžys šalyje pirmauja pagal tromboektomijų, trombų traukimo iš smegenų kraujagyslių specialiais instrumentais, skaičių.
„Skaičiuojant šimtui tūkstančių gyventojų mes šių procedūrų atliekame daugiausia Lietuvoje“, – teigia A. Skorupskas.
Be to, remiantis europine statistika, pagal tokias procedūras Lietuva yra netgi trečia Europoje.
Naujas etapas
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis patvirtina, kad naujojo angiografo įsigijimas – didelis įvykis.
„Keičiasi mūsų teikiamų paslaugų kokybė, tai – naujas kokybinis etapas“, – pabrėžia gydytojas.
Per dešimt insulto klasterio gyvavimo metų ligoniai jau gydomi kitaip nei anksčiau. Profesoriaus teigimu, dabar net sunku patikėti, kad kažkada net buvo kilusios diskusijos dėl tokio klasterio Panevėžyje.
Prof. D. Jatužio tvirtinimu, medikai gali didžiuotis turėdami įrankius, kaip pagelbėti žmonėms, tačiau tai svarbu ir pacientams – jie turi galimybę kuo greičiau grįžti į sau įprastą kasdienybę.
„Man malonu matyti, kad gimtasis miestas ir sveikatos priežiūra tobulėja“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius profesorius Kęstutis Petrikonis.
Anot jo, jokia infrastruktūra, aparatai neatstoja su jais dirbančių specialistų. Profesorius, atstovaudamas įstaigai, kurioje rengiami specialistai, dirbantys ir insultų centruose, džiaugėsi, kad Lietuva nebėra Europos ar pasaulio provincija. Ji turi sukūrusi kelias sistemas, kuriomis galima didžiuotis, dalintis pasiekimais. Viena jų – insultų klasteris.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas dr. Andrius Pranculis džiaugiasi, kad dabar medikai galės greičiau ir efektyviau suteikti pagalbą.
„Labai sutrumpinamas kelias gauti pagalbą“, – pabrėžia vedėjas.
Geresnės sąlygos ir darbuotojams, ir pacientams
Patyrusieji insultą pacientai gydomi Respublikinės Panevėžio ligoninės Neurologijos skyriuose. Vienas jų atnaujintas maždaug prieš metus.
Dabar duris po remonto atvėrė ir Neurologijos I skyrius. Pasak ligoninės direktoriaus A. Skorupsko, šis skyrius – pats gražiausias Lietuvoje. Jį įrengiant panaudoti ir netradiciniai sprendimai. Čia vyrauja švelnios spalvos, daug žydros, kai kur – debesys, kabo Panevėžio dailininkų kūriniai. Be to, pritaikyti šiuo metu inovatyviausi sprendimai, susiję su ligonių priežiūra.
„Šiandien žengiame visai į kitą kokybės etapą. Pristatome Lietuvoje naujos kartos dvitaktį angiografijos aparatą ir suremontuotą Neurologijos skyrių.“
A. Skorupskas
Visos lovos automatizuotos, nuolat sekami paciento sveikatos rodikliai. Labai palengvėjo darbas ir slaugytojams. Palatose įrengtos automatinės kėlimo sistemos, leidžiančios be didelio vargo pakelti, pasukti sunkius ligonius.
Kaip ir visi ligoninės skyriai, šis taip pat sujungtas pneumopašto sistema. Tad žmonėms nebereikia bėgioti per ligoninę su tyrimų atsakymais.
„Ilgiausias laikas nuo tyrimų išsiuntimo iš tolimiausio ligoninės skyriaus iki patekimo į laboratoriją yra kiek daugiau nei dvi minutės. Joks žmogus per tiek laiko nenuneštų tyrimų“, – pažymi A. Skorupskas.
Šiame skyriuje 25 palatos.
„Lovų skaičius liko toks pat, kaip ir prieš remontą, bet labai pagerintos sąlygos sunkiems ligoniams“, – dėmesį atkreipia Neurologijos I skyriaus vedėja Sandra Baužaitė-Babušienė.
Ar galiu sumokėjusi gal 500 eur. papildomai prie mūsų nemokamo gydymo pasiekti, kad per savaitę patikrintu mano sveikatą, be siuntinėjimų tai vykit pas tą ,tai pas aną.Jeigu galit ,tai atsakykit.