Panevėžio miesto dailės galerijos lobynas – kone 700 keramikos darbų rinkinys pasipildė naujais kūriniais.
Išskirtinę Lietuvoje kolekciją praturtino į šiųmetį jubiliejinį, jau 25-ąjį kartą Panevėžyje surengtą tarptautinį keramikos simpoziumą susirinkusių menininkų iš šešių Europos valstybių realizuotos kūrybinės idėjos.
Atvirumas idėjoms ir požiūriams
Šių metų simpoziumo tema – „Atviri langai“.
„Tai – atvirumas idėjoms, požiūriams, siekiams“, – sako projekto vadovė, Panevėžio dailės galerijos laikinoji direktorė Aurelija Seilienė.
Tarptautinius keramikos simpoziumus galerija pradėjo rengti dar Lietuvos nepriklausomybės išvakarėse – 1989-aisiais.
Tuo metu iš sovietinės okupacijos besivaduojančiai šaliai norėjosi kuo plačiau atverti ne tik langus, bet ir duris į platųjį meno pasaulį – pažinti kuo daugiau kultūrų, megzti ryšius su Vakarų menininkais.
Per kelis dešimtmečius trunkančią simpoziumo istoriją Panevėžyje jau kūrė 194 menininkai iš 38 šalių.
Simpoziumuose gimę darbai saugomi miesto Dailės galerijos saugyklose, eksponuojami ir galerijos kiemelyje po atviru dangumi.
Pasak A. Seilienės, tai vienintelė šiuolaikinės keramikos ekspozicija visoje Lietuvoje.
Dabar jau ir pats Panevėžys veria langus kitų šalių menininkams, pristatydamas tai, ką turi geriausio.
Kurti, semtis patirties, o kartu ir ja dalytis šiemet į Aukštaitijos sostinę susirinko menininkai iš Portugalijos, Lenkijos, Ukrainos, Danijos, Latvijos bei Lietuvos.
Rado ko pasimokyti
Į simpoziumą kviesti ir vyresni, žinomi, daug kūrybinės patirties sukaupę, taip pat ir jauni kūrėjai. Visi jie pabrėžia turėję ko pasimokyti vieni iš kitų, o Panevėžį akcentuoja kaip keramikos simpoziumų sostinę.
Pasak A. Seilienės, kiekvienas menininkas – savita, originali, įdomi individualybė, tačiau simpoziume individo siekius jiems teko derinti su kitais kolegomis. O tai diktavo ne kas kitas, o dujinė keramikos degimo krosnis – didžiausia Baltijos šalyse.
Atvykęs į Panevėžį dažnas menininkas turi progą sukurti didesnius darbus nei savo šalyje. Kad krosnyje tinkamai išdegtų visų darbai, o, tarkim, vienas aukštos temperatūros neatlaikęs neapgadintų kitų, pasak A. Seilienės, simpoziumo dalyviams teko derintis vieniems prie kitų.
„O toks derinimasis kūrė bendruomenę“, – pažymi laikinoji Dailės galerijos vadovė.
Kurti – iš apšaudomo Kyjivo
Lietuvos keramikė Eglė Einikytė-Narkevičienė sako simpoziume Panevėžyje buvo užsibrėžusi sukurti kone neįmanoma – tokį plonasienį darbą, kad jis, dar net neįdėtas į krosnį, sutrūko.
Šis netikėtumas lėmė, jog iš vieno sutrūkusio gimė du skirtingi kūriniai.
Menininkė vylėsi, kad žvelgiant į juos žiūrovui kils minčių apie būties trapumą.
„Man pačiai kūrybinio proceso baigtis šiame simpoziume priminė Biblijos Koheleto knygos žodžius: dulke buvai, dulke ir pavirsi“, – sako E. Einikytė-Narkevičienė.
Natalija Antypina į Panevėžyje surengtą keramikos simpoziumą atvyko iš kariaujančios Ukrainos sostinės Kyjivo.
Ji neslėpė, jog be galo sunku priešo niokojamoje tėvynėje buvo palikti sutuoktinį ir vaikus.
„Kai važiavau į simpoziumą, man atrodė, kad dar svarbiau nei pati kūryba – susitikti kitų, laisvų šalių menininkus. Tačiau atvykusi visa siela pasinėriau į kūrybos procesą, dargi išbandžiau naujas technikas ir man pavyko“, – pasakojo N. Antypina.
Ji keramikos kūrinyje įprasmino vieną iš kovojančios Ukrainos simbolių – savo šalies herbą.
Įkvėpė Baltijos jūra
„Mano šalį Daniją nuo Lietuvos skiria Baltijos jūra. Kitaip pažvelgus, jūra mus kaip tik ir jungia“, – svarstė simpoziumo dalyvė iš garsiojo pasakininko Kristiano Anderseno šalies Metė Maja Gregersen.
Jūros vandenys, tyvuliuojantys tarp Lietuvos ir Danijos, menininkę įkvėpė sukurti keramikos darbą bangų tema.
Jame M. M. Gregersen norėjo parodyti, jog kaip jūros vandenys nuolat keičiasi, taip keičiasi ir klimatas Žemėje.
Kūrinyje – rimtis, nerimas ir ironija
Elenos Laurinavičiūtės darbas – kaukolių katakombos. Darbui, į kurį žvelgiant apninka katastrofos nuojauta, menininkę įkvėpė geopolitinė pasaulio situacija. E. Laurinavičiūtė į kūrinį stengėsi sudėti ne vien rimtį, nerimą, bet ir ironijos dozę.
„Tebus šis darbas bus kaip tylos minutė pagerbiant visas pasaulio aukas“, – sako autorė.
Latvis Aivaras Baranovskis, į simpoziumą atvykęs iš Daugpilio, senokai Panevėžį žinojęs kaip keramikos simpoziumų sostinę ir svajojęs sudalyvauti bent viename jų.
„Ir štai aš – Panevėžio keramikos simpoziumo dalyvis!“ – džiaugėsi A. Baranovskis.
Jis pabrėžė, kad vien jau tai, jog teko dalyvauti šiame simpoziume, jam suteikė ir garbės, ir didesnį pripažinimą.
O tai, kas jo sukurta Panevėžyje, menininkas pavadino formų žaismu.
Latvė Elina Titanė pabrėžė besižavinti natūralumu ir paprastumu, tai neatsiejama jos kūrybos dalis.
Iš Lenkijos į simpoziumą atvykusi Malvina Kovalevska teigė atsivežusi idėją – iš skirtingų meninių fragmentų atskleisti saulės kelionę per dangų. Menininkė iš šamoto sukūrė savotišką saulės ratą.
Panaudojo architektūros elementus
Simpoziumo dalyvis portugalas Manuelis Seita – pirmasis į Panevėžio keramikos simpoziumą atvykęs šios šalies menininkas. Iki šiol rengtuose simpoziumuose Portugalijos atstovų nebuvo.
M. Seita teigė, jog Panevėžyje pasinėręs į kūrybą siekė perteikti savosios šalies architektūrinius elementus.
Anot jo, portugalai pamėgę namų fasadus papuošti įvairių spalvų ir raštų keramikos plytelėmis.
„Plytelės ypač populiarios šiaurinėje šalies dalyje“, – sako kūrėjas, simpoziume kūręs tai, kas primintų pastatus, išmargintus keraminėmis plytelėmis.
Tris savaites trukusi šventė
Jubiliejinio tarptautinio keramikos simpoziumą vainikavo penktadienio vakarą į Panevėžio dailės galeriją minią meno gerbėjų sukvietęs parodos atidarymas, papildytas menininko Beno Šarkos performansu „Namolio“.
Parodai Aukštaitijos sostinėje pasibaigus, simpoziumo kūriniai taip pat bus pristatomi Vilniuje, Kaune bei Panevėžio rajone Naujamiestyje.
O panevėžiečiai bei meno svečiai dar ilgai gyvens įspūdžiais, patirtais simpoziumo renginiuose, skirtuose visuomenei.
Ištisas tris savaites šioje keramikos šventėje vyko dalyvių kūrybos pristatymai, individualių kūrybinių technikų demonstravimas, keramikos studijoje surengta įsimintina ekskursija.
