Choreografinių projektų teatro „Vilniaus baletas“ įkūrėjas ir choreografas Jurijus Smoriginas, plačiajai visuomenei pažįstamas iš įvairiausių televizijos projektų, ekrane tarsi chameleonas: tai įžūlus, ciniškas, kandus, sarkastiškas, tai liaupsinantis, dievinantis.
Ištikimas moters temai
Jo charizma vienus atstumia, kitus pavergia, bet nepalieka abejingų. J. Smoriginas spontaniškas ir natūralus – toks, koks yra. Bet jis tvirtina tikrąjį savo „aš“ atskleidžiantis tik kūryboje.
Ateinantį penktadienį prieš panevėžiečius menininkas apnuogins savo sielą – jautrią, mylinčią, išprotėjusią dėl geros klasikinės muzikos. Į Panevėžį jis atveža šokio spektaklį „Geisha“ – odę moters meilei.
Spektaklis sukurtas pagal garsųjį kūrinį „Madam Baterflai“, pasakojantį žymios Japonijos geišos Čio Čio meilės dramą.
Tačiau J. Smorigino režisuotame spektaklyje geiša neturi vardo. Ji yra Geiša – moteris plačiąja prasme.
Menininkas interpretavo ir siužetą. J. Smoriginas Geišą rodo praėjus daugeliui metu po susitikimo su amerikiečiu Pinkertonu, jos širdyje palikusį gilų meilės skausmą. Nors prabėgo nemažai laiko, Geiša vis dar laukia mylimojo sugrįžtant. Bet ji tebėra pono Šiudžiu nuosavybė. Moteris bando pabėgti iš tų baisių namų, bet yra išduodama ir sugaunama.
Pasirodžiusi jaunų europiečių pora sujaukia moters pasaulį ir priverčia ją patikėti, kad Pinkertonas sugrįžo. Geiša taip beprotiškai myli, kad yra pasiklydusi laike ir erdvėje. Ji ilgai nesuvokia, kad
realybė neatitinka jos svajų ir ilgesio. Sulaukusi brandaus amžiaus Geiša pagaliau supranta, kad jos meilė egzistavo prieš daugelį metų, o gyvenimas nubėgo negrįžtamai.
Padedama tarnaitės Suzuki, nelaiminga moteris pasitraukia iš gyvenimo. Bet ne dėl to, kad taip ir nesulaukė Pinkertono – todėl, kad sudužo jos svajonių pasaulis, kuriame gyveno mylimasis.
„Taip gali mylėti tik moteris“, – tvirtino J. Smoriginas. Jis yra sukūręs ne vieną himną moters meilei: šokio spektaklius „Jausmai“, „Sulamita“, „Fedra“, Mata Hari“, „Ana Karenina“, „Karmen“…
Choreografas apskritai linkęs pasakoti moterų istorijas. Sako, kad vyrų, išskyrus galbūt kelių iškilių asmenybių, istorijos negali prilygti moterų.
„Mane domina moters konfliktas su mylimuoju, aplinka, jos vieta visuomenėje“, – prisipažįsta menininkas. Dabar jis kuria šokio spektaklį apie Salomėją Nerį.
Nebijo pažaisti lytimis
Šį kitą savaitę Panevėžyje rodomą spektaklį J. Smoriginas pradėjo kurti dar 2008-aisiais, o premjera įvyko 2010 metų gegužę. Režisierius sakė ilgai brandinęs savyje spektaklį tarsi kūdikį ir kai pajuto, kad jis jau gali gimti, pastatymo darbai vyko labai greitai.
„Man itin svarbu kūriniui atrasti muziką. Ji man be galo svarbi – tarsi motina ir tėvas, be kurių negali gimti spektaklis. Tam spektakliui irgi ilgai ieškojau muzikos. Norėjau, kad skambėtų originali japonų muzika ir europietiška. Mane buvo pakerėjusi Moriso Ravelio muzika. Spektaklyje žiūrovai girdi japonų muzikos sąskambį su M. Ravelio kūriniu „Dafnis ir Chloja“. Šis kūrinys turi daug rytietiškų atspalvių“, – pasakoja baletmeisteris.
„Vilniaus baleto“ pirmą kartą į Panevėžį atvežama „Geisha“ žavi ir stilizuotais kostiumais, padedančiais perteikti Japonijos egzotiką.
Šiame šokio spektaklyje pagrindinius Geišos ir Pinkertono vaidmenis atliko daug žymių baleto artistų ir šokėjų, tarp jų ir televizijos šokių projektų žvaigždės Arturas Bajoras, Andrius Butkus.
Panevėžyje Geišą kurs balerina Kristina Tarasevičiūtė, o Pinkertoną – baleto šokėjas Igoris Zaripovas.
Geišos tarnaitės vaidmenį atliks vyras – šokio mokytojas Miša Levinas.
„Man įdomu eksperimentuoti lytimis, – aiškina tokį pasirinkimą J. Smoriginas. – Šiuo atveju sąmoningai siekiau, kad tarnaitės vaidmenį kurtų vyras. Man atrodo, kad vyras gali geriau suprasti pagyvenusią moterį, kokia yra Geiša. Juk sena moteris savotiškai suvyriškėja, tampa šiurkštesnė, joje juntama vyriška išmintis… Manau, kad M. Levinas puikiai įkūnijo tarnaitę. Žiūrovai dažnai net nesupranta, kad šoka vyras.“
J. Smoriginas neabejoja, kad Panevėžio publika supras, ką jis nori pasakyti spektakliu „Geisha“. Pasak baletmeisterio, Panevėžio – teatrų miesto žiūrovai yra išprusę, gebantys skirti komercinius renginius nuo meno.
Inga SMALSKIENĖ
