Telefoninių ir internetinių sukčių taktika žinoma daugeliui, tačiau ant jų kabliuko vis dar užkimba ne tik garbaus amžiaus senjorai, bet ir solidūs verslininkai ar net dvasininkai.
Antradienį buvo bandyta apgauti Bistrampolio dvaro savininką, bet lengvų pinigų trokštantiesiems nepavyko pasipelnyti. O trečiadienio popietę į policijos pareigūnus kreipėsi 48-erių panevėžietis ir pranešė, kad jam ryte paskambinęs nepažįstamas asmuo prisistatė banko darbuotoju, melagingai pranešė apie pasikėsinimą prisijungti prie įmonės banko sąskaitos ir apgaule išviliojo prisijungimo generatoriaus kodą.
Netrukus paaiškėjo, kad iš įmonės sąskaitos į nežinomą sąskaitą buvo pervesta 10 000 eurų, o iš vyro asmeninės banko sąskaitos per du kartus buvo pervesta daugiau kaip trys tūkstančiai eurų. Įmonei padarytas 10 000 eurų nuostolis, dar 3 190 eurų buvo pavogta iš asmeninės vyro sąskaitos.
Kaip teigė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Rasa Meištė, tyrėjai jau aiškinasi, ar šios istorijos susijusios. Net neabejojama, kad netrukus paaiškės ir įtariamieji, pasisavinę nemažas sumas. Mat atsekti sąskaitas, į kurias buvo pervesti pinigai, nėra sunku.
Tiesa, dažniausiai nusikaltėliai naudojasi ne savo, o vogtomis ar apgaule įsigytomis sąskaitomis ir jų prisijungimo kodais. Internete vis dar būna skelbimų, kai prašoma už simbolinį mokestį leisti pasinaudoti asmeninėmis sąskaitomis, neva reikia padėti artimajam iš užsienio pervesti pinigus. Gavę prisijungimo duomenis, sukčiai greitai ištuština sąskaitas, patiklaus žmogaus vardu paima greitųjų kreditų ar net panaudoja jas apgaule išviliotiems pinigams pervesti.
„Sukčiai internete gana dažnai ieško lengvatikių, kurie nori greitai uždirbti „paskolindami“ savo banko sąskaitas. Tačiau yra tokių atvejų, kai nusikaltėliai skambina žmogui, kuris nori įsidarbinti, ir jam siūlo bet kokį darbą. Tada prižada paskambinti po kelių dienų, kad žmogus apsvarstytų pasiūlymą. Jeigu jis sutinka, paprašoma nurodyti savo internetinės bankininkystės kodus ir sąskaitas, neva kad būtų galima pervesti avansą už darbą. Patiklus žmogus lieka ir be darbo, ir be pinigų“, – pasakojo R. Meištė.
Baimės akys didelės
Vis dėlto iki šiol labiausiai paplitę sukčiavimo būdai, kai nusikaltėliai apsimeta nukentėjusiais giminaičiais, o pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai prisistatoma ligoninės, kurioje neva gydomas sužalotas giminaitis, gydytojais. Pasak R. Meištės, žinia apie artimojo padarytą avariją ar sunkų sužalojimą visuomet sukelia norą padėti, todėl dažnai net nesigilinama, ar tai tiesa.
„Tokiais atvejais žmogus susijaudina ir nesugeba logiškai mąstyti, skuba atiduoti prašomą sumą, tačiau nei medikai, nei kitų tarnybų pareigūnai niekada neprašo nei pinigų, nei kyšių, kad būtų nutraukta byla ar padengtos nukentėjusiųjų gydymo išlaidos. Patarimas būtų vienas – jeigu sulaukėte nepažįstamojo skambučio, pirmiausia įsitikinkite, ar tikrai artimajam reikalinga pagalba“, – teigė policijos atstovė spaudai.
Taip pat labai dažnai sukčiai prisistato bankininkais ar policijos, Specialiųjų ar Finansinių nusikaltimų tarnybų pareigūnais ir kurpia gana įtikinamas istorijas apie banko sąskaitose vykdomas neaiškias finansines operacijas. Arba bando įtikinti, kad darant bankinį pavedimą įsivėlė klaida ir pinigai nukeliavo į neaiškią sąskaitą. Sukčių aukomis tapę žmonės, norėdami apsaugoti savo pinigus, nesunkiai išduoda elektroninės bankininkystės kodus ir prisijungimo duomenis. Ir tik po kurio laiko sužino buvę apgauti.
„Paskutinis atvejis, kai iš įmonės sąskaitos sukčiai paėmė net dešimt tūkstančių eurų – tipinė situacija. Verslininkas, išsigandęs, kad gali dingti didelė suma, ir norėdamas išvengti nuostolių, tariamam bankininkui pasakė savo duomenis. Tačiau tai buvo didelė klaida, nes bankininkai niekuomet neprašo tokios informacijos, atvirkščiai, nuolat perspėja niekam neišduoti savo elektroninės bankininkystės duomenų“, – kalbėjo R. Meištė.
Skolos už vandenį
Dar vienas pamėgtas sukčiavimo būdas – skambučiai ar net žinutės, kad žmogus loterijoje ar tam tikro prekybos centro žaidime laimėjo įspūdingų prizų ar apvalią sumą pinigų. Tačiau, norint gauti prizą, reikia apmokėti jo siuntimo išlaidas ar mokesčius valstybei. Pasak policijos atstovės, nereikėtų iš karto džiaugtis netikėtu laimėjimu, nes dažniausiai tai tėra bandymas pasipelnyti.
„Pirmiausia reikia įsitikinti, kad tai yra tikra, nes internetiniai ir telefoniniai sukčiai išradingi. Ir paprastai veikia ne po vieną, o grupuotėmis – vieni kuria scenarijus, skambina savo aukoms, kiti, dar vadinami „kojomis“, ateina atsiimti pinigų. Praktika rodo, kad didesnioji dalis tokių sukčių už panašius nusikaltimus jau atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje“, – tvirtino R. Meištė.
Šią savaitę sukčiai apsimetė „Panevėžio energijos“ specialistais. Paskambinę į laidinį telefoną jie bandė įtikinti, kad žmogus skolingas už karštą vandenį bei šilumos energiją, ir prašė į nurodytą sąskaitą pervesti pinigus, nors gyventojas kiekvieną mėnesį sąžiningai apmoka visas sąskaitas.
„Panevėžio energijos“ Klientų aptarnavimo tarnybos viršininkas Arvydas Kriaučiūnas sako, kad įmonės vardu prisidengę sukčiai pelnosi, sužinojo atsitiktinai, kai viena panevėžietė paskambino išsiaiškinti, už ką yra skolinga, mat sulaukusi skambučio apie skolą.
„Jeigu žmogus įsiskolinęs, mes pirmiausia jį informuojame laišku, jei nereaguoja – siunčiame įspėjimą, išskirtiniais atvejais specialistai nuvyksta patikrinti skaitiklių ir yra pasirašoma sutartis, per kiek laiko skola bus grąžinama. Tik kraštutiniais atvejais išjungiamas vanduo. Bet tokie dalykai nėra sprendžiami telefonu“, – aiškino A. Kriaučiūnas.
