Pastaraisiais metais sukčiavimo mastai Lietuvoje auga neįtikėtinu greičiu.
Nors viešojoje erdvėje daug kalbama apie sukčių veikimo taktikas ir metodus, nusikaltėliams vis tiek atiduodama tūkstančiai eurų ir net vienintelė pastogė.
Prarastas santaupas pavyksta atgauti toli gražu ne visiems. Pareigūnai skaičiuoja, kad išaiškinama maždaug pusė sukčiavimo atvejų.
Patikli visuomenė
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėjos Odetos Jukniūtės teigimu, vien šiemet, iki gegužės 12-osios, Panevėžio apskrityje gauti 75 pranešimai dėl sukčiavimų.
Dauguma jų – kibernetinis sukčiavimas. Tokių fiksuota 27 atvejai: 14 apgaulingų žinučių, 10 apgaulingų svetainių, 2 apgaulingi pranešimai bei vienas skelbimas internete.
Beveik dvi dešimtys atvejų, kai žmonės ar įmonės sukčiams pervedė neva avansą už perkamą daiktą, transporto priemonę ar paslaugą. Net 15 kartų buvo sudaryti virtualūs sandoriai ir trim atvejais pinigai perduoti gyvai susitikus vietoje.
Taip pat fiksuota 11 telefoninio sukčiavimo atvejų, kai Panevėžio apskrities gyventojai sulaukė sukčių, apsimetusių banko, policijos ar kitais darbuotojais, skambučių ar žinučių.
„Per visus sukčiavimus 65 atvejus buvo pasisavinti pinigai. Iš jų 53 atvejais pasisavintos lėšos iš banko sąskaitų ir septynis kartus atiduoti grynieji pinigai. Bet tai ne visuomet atspindi realią situaciją. Pastebime, kad dėl nedidelės sumos apgauti žmonės dažniausiai į policiją net nesikreipia“, – teigė O. Jukniūtė.
Išaiškinama maždaug pusė
O. Jukniūtė pabrėžė, kad gyventojai neturėtų susivilioti „per gerai“ skambančiais pasiūlymais. Visada būtina pasidomėti pardavėjo duomenimis, kad ir kas tai būtų – privatus asmuo ar elektroninė parduotuvė.
„Svarbu, pastebėjus apgaulę, kuo anksčiau kreiptis į policiją bei banką. Yra galimybė sustabdyti ar įšaldyti pinigų pervedimą į užsienio bankus. Tada pinigai grįžta į patiklaus žmogaus sąskaitą. Jeigu pinigai jau nukeliavo į sukčių sąskaitas, jeigu sudėtinga išsiaiškinti jų tapatybę, tikimybė atgauti pinigus sumažėja“, – teigė O. Jukniūtė.
Panevėžio apskrityje išaiškinama apie 50–60 proc. sukčiavimo atvejų.
Tokius nusikaltimus daro ne vien Lietuvos piliečiai. Tuomet sukčių gaudynės darosi itin sudėtingos.
„Verta pasinaudoti galimybėmis apsidrausti nuo galimų sukčiavimų. Kartais ir nustačius sukčiaus tapatybę, sudėtinga atgauti pinigus arba tai ilgai trunka, jeigu jų sąskaitose nerandama lėšų, nėra jų vardu registruoto turto“, – sakė O. Jukniūtė.
„Svarbu, pastebėjus apgaulę, kuo anksčiau kreiptis į policiją bei banką. Yra galimybė sustabdyti ar įšaldyti pinigų pervedimą į užsienio bankus.“
O. Jukniūtė
Norėjo padėti „pareigūnams“
Panevėžio apskrityje didžiausią žalą patyrė nuo sukčių nukentėjusi Panevėžio gyventoja, netekusi ne tik santaupų, bet ir buto.
79-erių panevėžietė patikėjo rusakalbiu sukčiumi, kuris, prisistatęs telekomunikacijos bendrovės atstovu, išgavo jos asmens duomenis.
O po kelių dienų sukčius prisistatė jau banko darbuotoju. Jis įtikino, jog įsilaužta į moters banko sąskaitą, tad su ja susisieks policijos pareigūnas. Vėliau moteris buvo įkalbėta parodyti turimas santaupas vaizdo skambučiu per „WhatsApp“ programėlę ir į namus atėjusiam neva policijos atstovui duoti pinigus patikrinti.
Kai sulaukusi apsimetėlio pareigūno senjorė šiam atidavė namuose laikytas santaupas, nusikaltėliai sumanė, kad taip pat lengvai gali atsikąsti dar didesnį kąsnį.
Senjorę įtikino skubiai parduoti butą, o gautus pinigus atiduoti jiems. Patikėjusi, jog dalyvauja slaptoje policijos operacijoje, moteris butą pardavė, o gautus pinigus per kelis kartus išgryninusi atidavė sukčiams, manydama, kad šie yra pareigūnai.
Jog pateko į baisias pinkles, senjorė susizgribo, kai praėjus kelioms dienos jai pažadėtų grąžinti pinigų taip ir neatgavo, o su ja bendravusių tariamų pareigūnų telefonai jau seniai buvo išjungti.
Taip panevėžietė neteko 46 tūkst. eurų ir liko be pastogės.
Brangiai kainavęs slaptumas
Analogišką situaciją narplioja ir uostamiesčio pareigūnai.
Į Klaipėdos pareigūnus gegužės pradžioje kreipėsi 71 metų nukentėjusioji.
Ją sukčiai už nosies vedžiojo gerą mėnesį, kol moteris pardavė butą, o gautus pinigus atidavė nusikaltėliams.
Klaipėdietė taip pat buvo sulaukusi skambučio iš žmogaus, kuris prisistatė esąs telekomunikacijų bendrovės atstovas ir pranešė jai, jog baigiasi sutarties terminas. Taip sukčius bandė išgauti moters elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, bet supratęs, kad senjorė nesinaudoja internetu, ėmėsi kitos taktikos. Labai greitai šiai moteriai paskambino kitas asmuo, apsimetęs banko darbuotoju. Jis senjorę įtikino, kad kažkas įtartino vyksta su jos butu, kažkas nori jį parduoti be jos žinios. Tačiau nuramino, kad visus nesklandumus padės išspręsti policijos pareigūnas. Galiausiai tariamas pareigūnas įtikino klaipėdietę, kad būtina pagauti sukčius, todėl reikia fiktyviai parduoti butą. Apie šią slaptą operaciją moteris pažadėjo niekam neprasitarti, tad įtarimų nekilo ir notarui, tvirtinusiam sandorį. Po kiek laiko pas klaipėdietę atėjęs sukčius paėmė iš jos banko kortelę, lapelį su PIN kodu ir dar 5 tūkst. eurų grynaisiais.
Buto netekusiai senjorei patiklumas kainavo 56 tūkst. eurų.
Nuo benamystės išgelbėjo brokerė
Dar kita 87-erių kaunietė savo būsto neprarado tik akylos brokerės dėka.
Šiuo atveju situacija taip pat buvusi analogiška – moteriai paskambino „Swedbank“ darbuotoju prisistatęs asmuo, nurodė, jog jos būstas jau tariamai įtrauktas į sukčių schemą.
Tam, kad apsaugotų turtą, turinti kuo greičiau butą parduoti, o gautus pinigus pervesti į naują sąskaitą. Neva po sandorio moteris savo butą atgaus, bet privalo laikyti viską paslaptyje. Senjorė nuolat buvo raginama skubėti.
Visgi brokerei įtarimų sukėlė, kad pardavusi butą moteris neturėjo kur išsikraustyti, o ir jos elgesys bylojo, kad vyksta kažkas negero.
Brokerė apie tai informavo policiją.
Pareigūnai atvyko kaip tik tuo metu, kai moteris grįžo iš banko, o tariamas „banko darbuotojas“ dar kalbėjosi su ja telefonu. Sukčiams moteris nebespėjo atiduoti 70 tūkst. eurų, kuriuos gavo pardavusi savo butą.
Išplaukia milijonai
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien šiemet, sausio–kovo mėnesiais, sukčiai iš Lietuvos gyventojų, įmonių bandė išvilioti 9,5 mln. eurų, tačiau finansų įstaigoms pavyko sustabdyti daugiau kaip pusę įtartinų mokėjimų.
Minėto centro žiniomis, gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai siekė 4 mln. eurų – tai sudaro 21,5 proc. visos per 2024 metus sukčiams pervestos sumos.
Kaip skelbė centras, daugiausia sukčiavimo atvejų (per 1 500) sudarė suklastotos SMS žinutės ir el. laiškai – per juos gyventojai neteko daugiau kaip 550 tūkst. eurų.
Pavojingiausiu sukčiavimo būdu išliko telefoninis sukčiavimas – nors sudarė tik 5 proc. visų atvejų (171), bendra žala siekė 1,1 mln. eurų, o vidutinė – 6 500 eurų.
