Pirmą kartą Lietuvoje surengę bendrą parodą Panevėžio kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“ popieriaus menininkė iš Latvijos Iveta Trencė ir tekstilininkas iš Etiopijos Kirubelis Melkė tarsi kviečia į kelionę po dvi labai skirtingas kultūras ir ragina suprasti, kad net didžiausi skirtumai gali būti sujungti į gražią visumą.
Parodoje „Tarp dviejų saulių“ atsiskleidžia skirtingos menininkų patirtys ir technikos, akivaizdūs spalvų kontrastai.
Visgi juodu sieja ta pati tvarumo idėja.
I. Trencė iš perdirbto popieriaus kuria unikalaus dizaino lempas ir skulptūras, išsiskiriančias tvariu požiūriu.
Jos dizaino šviestuvai ir skulptūros praktiškai panaudojami, bet taip pat tarnauja kaip meno kūriniai, suteikiantys erdvėms originalumo. Iveta mano, kad menas ir grynumas gali išgelbėti pasaulį. Ji tikisi, kad savo darbu gali ne tik kurti grožį, bet ir skatinti teigiamus visuomenės požiūrio į aplinką ir išteklių naudojimą pokyčius.
K. Melkė dirba su tekstilės likučiais. Šio menininko darbai pasakoja istorijas socialinėmis ir politinėmis temomis, pabrėžiant tvarumą ir pakartotinį išteklių naudojimą.
Apie tvarumą per meną
Meno festivalyje Liepojoje vos prieš metus susipažinę I. Trencė ir K. Melkė suprato, kad tokią skirtingą jųdviejų kūrybą vienija tvarumas. Apie jo svarbą abu pasirinko kalbėti per meną.
„Mane sužavėjo, kad Kirubelis, pristatydamas savo kūrinius, pirmiausia kalba ne apie tekstilės perdirbimą, o apie meną. Juk tai ir yra menas“, – šypsosi Iveta.
Ji pati, tvaraus verslo „0 design“ („0 dizainas“ – aut. past.) įkūrėja, galvodama apie klimato kaitą ir atšilimą, savo kūryboje eksperimentuoja su perdirbtu popieriumi, taip išvengdama nereikalingo medžiagų eikvojimo.
Suklydusi ar norėdama patobulinti savo kūrinius ant išdžiūvusio popieriaus sluoksnio uždeda kitą. Tokį procesą menininkė lygina su skulptūros kūrimu.
Dviejų pasaulių įvairovė
Parodoje „Tarp dviejų saulių“ atsiskleidžiant skirtingoms Šiaurės ir Pietų kultūroms, jų spalvų kontrastams, tvarumas tampa jungiamąja šių skirtumų grandimi.
„Mes dalinamės viena planeta ir net būdami iš skirtingų šalių kalbame apie tas pačias problemas. Svarbu susijungti skirtingų kultūrų žmonėms, kad taptume vieningi“, – sako K. Melkė.
Parodoje darbai kalba patys už save.
Ivetos darbų iš perdirbto popieriaus neutralios, pastelinės spalvos tarsi sufleruoja apie Latvijos menininkės ramią asmenybę.
Gi Kirubelio tekstilės kūriniai akį traukia ryškiomis spalvomis. Jam patinka raudona, mėlyna, žalia. Šiomis spalvomis, jų kompozicijomis ir kūrinių istorijomis menininkas iš Etiopijos kalba apie savo šalies kultūrą, globalizaciją ir visuotines problemas.
Pasigedo ryškių spalvų
Vienoje erdvėje eksponuojami labai skirtingi meno darbai vienas kitą papildo, o ir jų autoriai teigia, jog pradėję bendradarbiauti jau mato ir savo kūrybos pokyčius.
I. Trencė parodoje pirmą kartą pristato ryškiai raudoną darbą. Jame vaizduoja žmogaus mintis ir idėjas.
„Kurdama visada renkuosi pastelines spalvas, bet matydama Kirubelio naudojamas ryškias, išdrįsau ir pati tokį sukurti“, – sako Iveta.
O pats Kirubelis, atvykęs į Latviją, ryžosi eksperimentui su jam iki tol neįprastais pilkais atspalviais. Savo menui ieškodamas tekstilės atraižų, K. Melkė pastebėjo, kad jo kūryboje įprastų spalvų svetur surasti gerokai sunkiau, o kartais net neįmanoma.
„Etiopijoje mes turime daug etninių grupių, kurias galime atskirti pagal rūbus ir jų spalvas. Stengiuosi gauti kuo įvairesnių tekstilės atraižų, o iš jų kurdamas jaučiu pasididžiavimą savo šalimi“, – pasakoja menininkas.
Pomėgis virto gyvenimo būdu
Nuo vaikystės padėdamas mamai iš tekstilės atraižų dekoruoti kėdes ar kitus baldus namuose, Kirubelis pastebėjo, kad šis pomėgis virto jo kūrybine išraiška.
Etiopijos sostinėje Adis Abeboje gimęs K. Melke universitete įgijo dailės bakalauro laipsnį. Įkvėptas mamos darbo tekstilės fabrike, Kirubelis įsivaizduoja kompozicijas iš audinio fragmentų.
Išskalbti ir ant vielos pakabinti drabužiai – nuolatinė jo darbų serijos tema.
Medžiagos savo kūrybai jis ieško ne tik tekstilės fabrikuose, bet ir turguose.
Ryškios spalvos Kirubeliui atrodo ne tik kasdienės, bet ir praktiškos.
„Mūsų protui reikalingi kontrastai“, – svarsto afrikietis.
K. Melkės kontrastingų spalvų kūriniuose pasikartoja moters motyvas. Menininkas pasakoja vaizduojantis nuolat kažko laukiančią moterį, o kartu šiuolaikinės Etiopijos kultūrą.
Pasitelkęs skėčio ir tekstilės kombinaciją, viename iš kūrinių afrikietis vaizduoja bažnyčią. Maldos namų architektūra ir piešiniai jos viduje yra dar vienas menininko įkvėpimo šaltinis. Skėtis šiame darbe kalba apie tikėjimo suteikiamą saugumą, o šalia jo esantys audiniai atspindi kiekvieno sekmadienio arklių puošimo tradiciją kelionei į bažnyčią.
„Iš vaikystės atsimenu įspūdingai papuoštus arklius prie bažnyčios. O spalvos ir prašmatniais rūbais pamaldoms pasipuošę žmonės įstrigo mano atmintyje ir tapo įkvėpimu kurti“, – pasakoja menininkas iš Etiopijos.
Nepamesti savęs
Parodoje menininkai pristato ir dėvėtus drabužius, dekoruotus rankomis prisiūtomis aplikacijomis.
„Siūdama kartu su Kirubeliu prisiminiau savo, kaip dizainerės, laikus ir mėgavausi procesu. Tai puikus ir originalus būdas suteikti rūbui naują gyvenimą“, – sako 20 metų dizainere dirbusi Iveta.
Visada širdyje jausdama gimtąją Latviją, menininkė savo kūryba kviečia nepamesti kelio atgal į gimtinę. Tokią žinutę siunčia kitas jos darbas, vaizduojantis duris ir žmogaus galvą.
„Šiame pasaulyje daug pasimetusių žmonių. Labai svarbu atsiminti, kad galimybė išvykti yra visada, bet visada yra ir galimybė sugrįžti“, – apie savo kūrinį pasakoja menininkė.
Meilė Panevėžiui neliko nepastebėta
„Pragiedruliuose“ eksponuojama dviejų menininkų iš tokių skirtingų pasaulio kraštų paroda gimė Latvijoje.
Kirubelį atvykti žiemą kurti į Latviją vedė ir smalsumas pamatyti sniegą.
Pasiruošti bendrai parodai menininkams prireikė laiko.
Dabar ją atvežę į Panevėžį ir pirmą kartą jį patyrinėję menininkai sako atkreipę dėmesį į panevėžiečių meilę savajam miestui.
„Mane džiugina, kad panevėžiečiai apie savo miestą, muziejus ir apskritai kultūrą kalba su pasididžiavimu. Labai svarbu, kad žmonės domėtųsi savo aplinka“, – pažymėjo Kirubelis.
