Prasidėję naujieji mokslo metai į klases sukvietė ne tik
miesto bendrojo lavinimo mokyklų, bet ir Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro
moksleivius. Iki rugsėjo 1-osios visų pateikusiųjų prašymus tęsti mokslus 9-12
šios mokyklos klasėse patenkinusi įstaiga šiuo metu jau yra užpildžiusi 10 ir 11
klases ir daugiau norinčiųjų mokytis jose šiemet nebepriima: klasėse mokysis po
30, o vienoje iš jų – net 32 moksleiviai. Tokių klasių centras turi 16, o, be
modulinių klasių, jame sukomplektuotos 29 klasės.
Daugiausia siekiančiųjų vidurinio išsilavinimo
Įstaigos direktorė Birutė Buzienė tvirtina: šiais metais ypač populiarus tapo neakivaizdinis mokslas – jį rinkosi net 631 suaugusysis iš 907 prašymus mokytis centrui pateikusių žmonių. Didžioji dalis visų moksleivių – 855 – atėjo mokytis į bendrojo lavinimo klases ir tik 52 pasirinko anglų kalbos mokymąsi pagal neformalaus švietimo modulį. Palyginti su praėjusiais metais, anot direktorės, įstaigoje mokysis dešimčia moksleivių daugiau.
Kaip teigia B.Buzienė, į 10-11 klases Suaugusiųjų mokymo centre nebepateko tie panevėžiečiai, kurie dokumentus atnešė po rugsėjo 1-osios. O pavėluotai, anot įstaigos vadovės, pažymėjimus apie turimą išsilavinimą iš ankstesnės mokyklos žmonės dažniausiai teisinasi pristatantys todėl, kad jose per vasaros atostogas nelengva gauti reikiamą dokumentą.
B.Buzienė pažymėjo, kad tarp norinčiųjų tęsti mokslus daugiausia yra siekiančiųjų vidurinio išsilavinimo – neįgijusių pagrindinio yra kur kas mažiau. Neakivaizdinio mokslo populiarumo didėjimą, palyginti su vakariniu, pašnekovė paaiškina tuo, kad besimokantiesiems patogiau atvykti į mokyklą tik porą vakarų per savaitę ir daugiau mokytis namuose nei pamokas lankyti kiekvieną vakarą.
Pirmąkart komplektuota neįgaliųjų klasė
Į Suaugusiųjų mokymo centrą, pasak jo vadovės, priimami ir miesto, ir rajono gyventojai. Šiemet bendrojo lavinimo klasėse pastarųjų mokosi 142. Nors, ponios Birutės tvirtinimu, įstaiga moko ne jaunesnius kaip 18 metų žmones, keletas išimties tvarka yra priimta ir jaunesnių – jų prašymai patenkinti dėl socialinių priežasčių, atsižvelgiama į turimą darbą.
Kaip teigia B.Buzienė, mokykla, ko gero, vienintelė Lietuvoje, šiemet turinti atskirą kurčiųjų bei neprigirdinčiųjų klasę, joje mokslą pradėjo 12 mokinių. Tokia klasė suformuota pirmą kartą – iki šiol žmonių, turinčių tokią negalią, mokydavosi nedaug ir jie būdavo integruoti į kitas klases. 7-8 klasių modulinį mokymą, anot pašnekovės, yra pasirinkę 43 neakivaizdininkai – šį mokymąsi dažniausiai renkasi 20-30 metų žmonės.
Centro direktorės manymu, priežastis, kodėl panevėžiečiai vis dažniau praveria suaugusiųjų mokymo įstaigos duris ir maksimaliai ją užpildo, yra paprasta: neturintys išsilavinimo žmonės negauna geresnio darbo, jo reikalauja Darbo birža. Be to, kai kurie supranta mokslo svarbą ir ketina mokytis aukštojoje mokykloje, o kai kuriems tiesiog gėda prisipažinti, kad neturi net vidurinio išsilavinimo.
Šiuo metu, kaip informavo įstaigos vadovė, suaugusiesiems Panevėžyje dar siūloma mokytis realinio profilio 12 klasėje, 9 klasėje, dar yra galimybė šiais metais pasirinkti 7-8 klasių modulinį mokymąsi.
Neformalų švietimą renkasi vyresnės
Šį rugsėjį pradėjusiųjų mokytis padaugėjo ir Panevėžio pataisos namų suaugusiųjų bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje. Jos direktorės Genovaitės Kulvinskaitės teigimu, mokslus pradėjo 52 kalinės – pernai tuo pačiu metu buvo apie 40 besimokančiųjų. Tarp atliekančiųjų bausmę, pasak ponios Genovaitės, yra siekiančiųjų pagrindinio, vidurinio, taip pat – pradinio išsilavinimo. Pastarąjį šiemet nori įgyti 7 romų tautybės moterys. Tendencija, anot pašnekovės, yra tokia, kad mokslo paragavusios čigonės būtinai paragina kitas ir jas atsiveda mokytis.
Tos, kurios nesimoko, Pataisos namų mokykloje neretai renkasi neformalaus švietimo kursus – anglų arba vokiečių kalbos, informacinio raštingumo, dailiųjų amatų, sveikos gyvensenos ugdymo. Jie populiaresni tarp vyresnio amžiaus moterų. Direktorė sako, kad ir pradinis išsilavinimas tarp vyresniųjų populiaresnis: jo šiuo metu siekia 1943 metais gimusi romė.
Didėjantį moterų pasiryžimą mokytis, kaip tvirtina G.Kulvinskaitė, veikiausiai lėmė pasikeitusi situacija Lietuvoje ir darbo rinkoje. Žinoma, anot mokslo įstaigos vadovės, pataisos namų gyventojas vilioja dar ir įvairios paskatos – besimokančiosioms suteikiamos geresnės kalėjimo sąlygos, atsižvelgiama, kai vyksta perteisimai, taip pat – atsiradęs užimtumas.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
