Įtikinėti gyventojų daugiabučių renovacijos nauda jau seniai nebereikia. Bent jau Panevėžyje norinčiųjų renovuoti savo daugiabučius būdavo daugiau nei miestui skirta kvotų.
Jau nuo šio rudens su nauju Aplinkos ministerijos kvietimu sąlygos renovuoti daugiabučius bus dar patrauklesnės. Tad dar daugiau panevėžiečių galės džiaugtis gražesniais ir taupesniais namais.
Kaip teigė Aplinkos ministerijos viceministrė Rėda Brandišauskienė, rugsėjo pabaigoje paskelbtas naujas kvietimas atneš naujovių, bet kartu ir stabilumo. Dar pavasario sesijoje Seime buvo patobulintas Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, kuriuo nustatyta aiškesnė daugiabučių renovacijos tvarka. Lyginant su ankstesniu kvietimu, buvo atsisakyta kvotų sistemos, kuri sulaukė gana nemažai kritikos.
„Ieškojome, bet neradome to saliamoniško sprendimo, kaip geriau paskirstyti kvotas, kad visi būtų patenkinti. Kadangi savivaldybės yra svarbus partneris šioje programoje, nutarėme tai, kas netinka joms, tiesiog vengti. Tad kvotų sistemos atsisakėme. Dabar kvietimą formuojame gana atvirą – paraiškas su investiciniais projektais bus galima teikti tiek per pačias savivaldybes, tiek namų bendrijas ar administratorių“, – pasakojo viceministrė.
Visos pateiktos paraiškos pagal nustatytą tvarką bus reitinguojamos. Jeigu paraiškų bus daugiau nei einamaisiais metais, valstybė galės užtikrinti finansavimą, tokiu atveju bus formuojami du sąrašai. Vienas bus pagrindinis, o už brūkšnio – rezervinis. Į pagrindinį sąrašą patekę projektai bus finansuojami artimiausiu laikotarpiu, o rezervinio sąrašo – iš karto po jų.
„Naujovė bus ta, kad dabar reikės pateikti paraišką su investiciniais projektais, kurie jau būtų apsvarstyti daugiabučių namų savininkų. Anksčiau investiciniam projektui nebūtinai turėjo pritarti gyventojai, o dabar bus privalomas daugumos gyventojų sutikimas. Susidomėjimas Daugiabučių atnaujinimo programa didelis, gyventojai jau žino, kokią naudą duoda renovacija. Tad daugiabučių gyventojai jau turi būti apsvarstę ir nusprendę eiti šiuo keliu, jeigu gaus valstybės paramą“, – sakė R. Brandišauskienė.
Pirmenybė – kvartalinei renovacijai
Visi, kurie pateiks paraiškas ir atitiks nustatytus reikalavimus, gaus valstybės finansavimą. Jeigu ne artimiausiais metais, tai kitais – tikrai. Kvietime aiškiai nustatyta, kad pirmenybė teikiama kvartalinės renovacijos projektams, siekiant paspartinti šį renovacijos būdą. Vyriausybės priemonių plane numatyta, kad kvartalinė renovacija yra kelias, kuriuo būtų einama, mat šios renovacijos metu sutaupoma dar daugiau energijos, nei renovuojant atskirus daugiabučius.
„O toliau eilės tvarka dėliojama pagal nustatytus tris kriterijus – energijos taupymo efektyvumas, CO2 emisijos mažinimas, naudos gavėjų skaičius ar atnaujinamas plotas. Anksčiau į programą buvo patekę daugiau mažų daugiabučių, tad dabar bus orientuojamasi į didesnius“, – teigė R. Brandišauskienė.
Planuojama, kad per metus bus renovuota 500 daugiabučių. Pasak viceministrės, su tokiu krūviu pajėgtų susitvarkyti statybinis sektorius. Nors renovacija yra viena iš valstybės prioritetinių sričių, vis dėlto tai yra našta biudžetui, todėl 500 daugiabučių per metus – optimalus skaičius. Jeigu dėl kokių nors priežasčių daugiabučiai iš pagrindinio sąrašo nepradės renovacijos, į valstybės paramą eilės tvarka galės pretenduoti namai iš rezervinio sąrašo.
„Mes nesakome, kad kviečiame tik 500 daugiabučių. Esame skyrę tam tikrą pinigų sumą, tad jeigu susiklostytų tokia situacija, kad ateis tik didieji daugiabučiai, lėšų gali užtekti mažesniam daugiabučių kiekiui, nors energijos sutaupymas gali būti toks pat ar net didesnis“, – akcentavo R. Brandišauskienė.
Valstybės palaikymas
Vis dėlto didžiausia naujovė, kad didėja valstybės parama. Pagal įsigaliosiantį įstatymą valstybės parama minkštajai daliai, t. y. investiciniam bei techniniam projektams bei administravimo ir techninės priežiūros paslaugoms sieks nebe 50 proc., kaip yra dabar, o 100 proc.
„Manoma, kad būtų prasminga, jeigu šie darbai gyventojams nekainuotų. Be to, tam galime gauti ir Europos Sąjungos fondų paramą. Toks įsipareigojimas – visam laikui“, – patikino viceministrė.
O kietąją dalį – rangos darbus – valstybė ir toliau finansuos 30 proc. visų išlaidų. Be to, dar 10 proc. papildomai bus galima gauti tiems darbams, kurie susiję su šilumos ūkio modernizavimu.
Valstybė taip pat įsipareigoja užtikrinti, kad gyventojai gautų ne daugiau kaip 3 proc. metinių palūkanų siekiantį lengvatinį kreditą. Tiesa, nebe visą paskolos laikotarpį, o tik pirmuosius penkerius metus. Anot R. Brandišauskienės, didžioji dalis kreditų, paimtų daugiabučiui renovuoti, grąžinama per 5–7 metus. Tad kad nebūtų taip, jog paskolos tvarkymas kainuotų brangiau nei pati paskola, buvo nuspręsta sutrumpinti lengvatinio kredito suteikimo terminą. Tokiu atveju bus galima užtikrinti, kad valstybės parama visus pasieks laiku.
„Dabar labai atidžiai žiūrėsime, kad finansinių įsipareigojimų būtų prisiimama tiek, kiek biudžetas būtų pajėgus įgyvendinti. Norime iš anksto suplanuoti ir sustyguoti finansus, kad viskas vyktų sklandžiai ir nebūtų jokių trukdžių, vėlavimų“, – teigė R. Brandišauskienė.
Viliamasi, kad palankesnės sąlygos renovacijai dar daugiau gyventojų paskatins modernizuoti savo gyvenamuosius būstus ir Daugiabučių atnaujinimo programa įgaus dar didesnį pagreitį.
