Daugiau kaip savaitę Aukštaitijos sostinėje vykęs tarptautinis meninio stiklo simpoziumas „GlassJazz“ baigėsi įspūdingu reginiu akims, ausims ir sielai. Panevėžio dailės galerijoje trečiadienio vakarą nuskambėjo paskutinieji simpoziumo akordai: klausydamiesi džiazo improvizacijų panevėžiečiai ir miesto svečiai galėjo apžiūrėti meno šedevrus, kuriuos simpoziumo metu sukūrė žymiausi viso pasaulio stiklo meistrai.
Trečiadienio vakarą skambant džiazo improvizacijoms Dailės galerijoje buvo pristatyti tarptautinio stiklo simpoziumo „GlassJazz“ dalyvių darbai – be galo trapūs, paslaptingi, magiški ir nepakartojami. U. Mikaliūno nuotr.
Stikle įkalino muziką
Kaip teigė simpoziumo iniciatorius ir organizatorius stiklo menininkas Remigijus Kriukas, Panevėžys ilgą laiką garsėjo kaip Lietuvos stiklo sostinė, todėl simboliška, kad čia, į Lietuvos kultūros sostinę, susirinko garsiausi stiklo pasaulio kūrėjai.
„Labai tikiuosi, kad Panevėžys vėl atgaus stiklo sostinės vardą. O darbai, kuriuos simpoziumo metu sukūrė menininkai, jus nudžiugins“, – sakė R. Kriukas.
O darbai išties nepakartojami ir labai saviti. Šis simpoziumas išskirtinis buvo tuo, kad menininkai kūrė įkvėpti džiazo muzikos. Ir per renginį visus tiesiog užbūrė džiazo virtuozo Rimanto Bagdono ir grupės „Jazz Comfort“ muzikantų improvizacijos. Renginio staigmena ir patiems stiklo simpoziumo organizatoriams tapo jaunųjų Juozo Miltinio dramos teatro aktorių muzikinis pasirodymas.
Kaip prisipažino daugelis menininkų, džiazas jiems buvo ne tik įkvėpimo šaltinis, bet ir savotiškai vedė į kūrybines paieškas.
„Niekada negali žinoti, kokią muziką gyvenimas duos: rokenrolą, svingą, popmuziką ar bliuzą. Visas dešimt dienų mes girdėjome džiazą. Muzika kūrė aplinką, kurioje mes grojome stiklu. Dabar žiūrovai turi pasakyti, ar mes esame gera džiazo muzikantų grupė. Luisas Armstrongas dainavo, koks gražus pasaulis, o žiūrovai, pasižvalgę po parodą, galės pasakyti, koks yra puikus stiklo pasaulis“, – kalbėjo vienas iš stiklo simpoziumo dalyvių Kazimieras Pavlakas iš Lenkijos.
Dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas Tomas Rudokas, sveikindamas simpoziumo dalyvius, apgailestavo, kad renginys truko taip trumpai. Stebėti, kaip menininkai stiklo karalystėje įkalina džiazo garsus – žodžiais sunkiai nusakomas jausmas, kai susilieja visi žmogaus pojūčiai.
„Be galo buvo įdomu stebėti stiklo virtuvę. Kiekvienas norintis galėjo ateiti į „Glasremis“ stiklo studiją ir stebėti, kaip iš karšto stiklo masės lipdomi kūriniai. Tai išties verta dėmesio. Kaip yra pasakęs vienas žymus žmogus, jeigu remsime verslą, ir gausime verslą, o jeigu kultūrą – kultūrą, o jos niekada nebus per daug“, – sakė T. Rudokas.
Svajonės pildosi
Dailės galerijoje buvo pristatyti net 29 autorių iš dvylikos pasaulio šalių darbai. Šiuos darbus bus galima apžiūrėti iki spalio pradžios. Kaip teigė viena iš simpoziumo „GlassJazz“ organizatorių stiklo menininkė Indrė Stulgaitė-Kriukienė, nors tokio lygio tarptautinis stiklo simpoziumas Lietuvoje ir apskritai Europoje buvo organizuojamas pirmą kartą, pirmas blynas neprisvilo. Tiek dalyviai, tiek ir žiūrovai liko patenkinti rezultatu.
„Dar sunku kalbėti, dabar apėmusi euforija kaip įkopus į aukščiausią viršukalnę. Bet paskutinis akordas pasako viską: žmonės šypsosi, stebi, komentuoja, diskutuoja, vadinasi, tikslas pasiektas. O ir dalyviai džiaugiasi, kad galėjo džiazuoti stiklu. Tiesa, iš pradžių menininkams muzikos ir stiklo jungtis buvo kiek neįprasta, bet paskui įsijautė į tą ritmą. Daugelis minėjo, kad muzika juos tiesiog pakylėjo, padrąsino. Džiazas pasufleravo naują idėją ar ją pakreipė tam tikra linkme. Tai buvo geras fonas kūrybai, juk muzika yra daugelio menininkų neatsiejama gyvenimo dalis“, – kalbėjo I. Stulgaitė-Kriukienė.
Tiesa, per įvairius organizacinius darbus žymiausiems Lietuvos menininkams R. Kriukui ir jo žmonai I. Stulgaitei-Kriukienei pasinerti į kūrybinius ieškojimus muzikos ritmu taip ir neteko. Tad jie savo darbus, kuriuos pristatė Dailės galerijoje, padarė dar prieš simpoziumą.
„Į kūrybą įsiliejome diskutuodami su kitais dalyviais, stebėdami, kaip gimsta jų kūriniai, juos padrąsindami ir palaikydami. Ne ką mažiau įdomu dalyvauti kitų menininkų kūrybos procese, nes taip gali pasisemti naujų idėjų. Judėjimas į priekį visada yra gerai“, – atviravo menininkė.
Stiklo menininkai norėtų, kad tarptautinis meninio stiklo simpoziumas taptų tradiciniu. Gal ne kasmet, bet kas dvejus ar trejus metus tikrai. Dar viena svajonė – Panevėžyje įkurti vienintelį tokį Lietuvoje meninio stiklo muziejų.
„Stiklo muziejus kol kas tik svajonės. Bet juk kažkada svajojome apie simpoziumą. Jis įvyko, tad gal išsipildys ir ši svajonė. Juk ir pirmoji kolekcija jam yra, tik dabar reikia sugalvoti, kur ją gražiai ir saugiai eksponuoti“, – sakė I. Stulgaitė-Kriukienė.
U.Mikaliūno nuotr.:
Lina DRANSEIKAITĖ
