Gražiausia pavasario šventė – Velykos siejama su margučiais, tačiau tik nedaugelis žino, kad įvairiais raštais ir spalvomis numargintas Velykų simbolis savyje slepia didžią žinią. Jis iš praeities atneša protėvų sukauptą patirtį ir tuo pačiu talpina visus mūsų norus, svajones ir lūkesčius.
Marginimo tradicijų puoselėtojos
Iki didžiosios pavasario šventės liko kiek daugiau nei savaitė, tad norėdamas priminti Velykų prasmę ir jos tradicijas Kraštotyros muziejus pristatė parodą „Margučių rytas“. Jos lankytojai galės ne tik išvysti meno kūriniais virtusių margučių bei Velykų sodų, bet ir patys vašku marginti šios šventės simbolį.
Kasmet prieš Velykas rengiamose parodose pristatomi įvairių tautodailininkų darbai, primenantys, kiek energijos, norų ir vilčių mūsų senoliai sudėdavo į kiaušinio marginimą. Šiemet parodoje eksponuojami trijų tautodailininkių – vabalninkietės Vytenės Repšienės, anykštietės Ritos Vasiliauskienės ir panevėžietės Gražinos Kudrickienės darbai. Spalvų įvairovė ir raštų paslaptys įrašytos į įvairiausių paukščių kiaušinius: stručių, žąsų, ančių, vištų ir net papūgėlių.
Etninės kultūros skyriaus vyresnioji muziejininkė Aušra Sidorovienė sako, kad visų trijų tautodailininkių darbai yra labai skirtingi ir saviti, įvairiapusiškai atskleidžiantys marginimo tradicijas, raštus bei techniką.
„Daugiausia darbų sulaukėme iš vabalninkietės V.Repšienės. Ji pateikė du Velykų sodus ir 126 margučius, o jų iš viso turi apie tris tūkstančius. Iš jos išgirdome ir nemažai įdomių žinių apie marginimo tradicijas ir Velykų papročius. R.Vasiliauskienė pateikė 21 margutį, jos darbai – tarsi meno kūriniai, turintys giliai paslėptą prasmę. Panevėžietės G.Kudrickienės darbų yra 50, jie išsiskiria savo šiltumu ir nuoširdumu“, – apibūdino tautodailininkių kūrinius A.Sidorovienė.
Kiekviena margučių margintoja turi savo braižą ir į šį tam tikrą meną sudeda tikrai daug savęs ir pasaulio matymo.
„V.Repšienei labiausiai patinka skutinėjimo technika dailinami kiaušiniai, o kiekvienas jos raštas turi gilią simbolinę prasmę. Kiaušinius ji dažniausiai margina tada, kai nieko kito nesinori veikti. O panevėžietė G.Kudrickienė argumentuoti, kodėl pasirinko vieną ar kitą raštą negali, nes visa tai ateina iš širdies, jausmo“, – atskleidė A.Sidorovienė.
Simbolių kalba
Muziejininkė pasakoja, kad kiekvienas margučio raštas ir ženklas, jo spalva turi simbolinę prasmę, ateinančią iš protėvių pasaulio matymo. Įvairiausių ženklų margučiuose yra daug – taškiukai, brūkšniukai, saulės, mėnulio motyvai, kryžiukai, spiralės, žalčiukai, žiedeliai, dantukai, eglutės, žvaigždutės, paukščio pėdelės, augalų raštai ir kt.
Kiekvienas margutis daromas žinant, kam jis bus dovanotas: žaltys – kad šeima susilauktų vaikų, gyvybės medis – derlius ir sėkmė ūkyje, širdelė – linkima meilės, o liežuvautojai dažniausiai dovanojamas mėlynas kiaušinis su šarka, pasileidėliui – margutis su drugeliu.
(…)
Visą Linos DRANSEIKAITĖS straipsnį skaitykite kovo 30 d. „Sekundėje“.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
