Tuščius pažadus dalijęs ir 60 tūkst. eurų pasisavinęs statybos bendrovių vadovas net ir teismo pasiųstas į kalėjimą toliau sugebėjo vynioti aplink pirštą statybininkų ieškančius klientus.
Nuo Panevėžyje registruotos mažosios bendrijos „Milmeta“ nukentėjusiai V. V. pavyko prisiteisti, kad jai bent jau būtų grąžintas avansas. Moteris nusiteikusi pasiekti, kad nesąžiningai su ja pasielgę verslininkai apmokėtų ir keliskart didesnes netesybas.
Visgi neslepia mananti, jog veikiausiai neatgaus nė euro, mat su ja reikalus įmonės vardu tvarkęs „Milmetos“ direktoriaus Adolfo Razmos sūnus Gintaras Razma dar 2022-aisiais nuteistas už sukčiavimą ir apgautiesiems tebėra skolingas dešimtis tūkstančių eurų.
Jaučiasi patekusi į sukčių pinkles
V. V. į Panevėžio apylinkės teismą kreipėsi supratusi, kad su „Milmeta“ nepavyks gražiuoju sutarti nei dėl įmonės pažadėtų atlikti statybos darbų, nei dėl avanso grąžinimo.
Moteris prašė iš „Milmetos“ priteisti 1 488,93 Eur skolą ir 5 000 Eur baudą, o bendrovės direktorių Adolfą Razmą patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
„Akivaizdu, kad jo vadovaujamų įmonių įprotis pasiimti iš klientų avansą, pinigus už medžiagas, tačiau jokių darbų neatlikti, medžiagų nepristatyti, pinigų negrąžinti, nėra niekaip susijęs su nesuvaldyta verslo rizika, o yra tyčinė, ciniška, iš anksto apgalvota ir suplanuota nusikalstama veika“, – teigia nukentėjusioji.
Namą besistatanti V. V. dar vasarą „Sekundei“ pasakojo nukentėjusi nuo panevėžiečių statybininkų.
Moteris teigė skubiai ieškojusi meistrų. Su ja susisiekęs Gintaras Razma prisistatė „Milmetos“ vadybininku.
Anot pašnekovės, jo nurodyta kaina nebuvo nei labai žema, nei aukšta, tačiau užsakovei buvo svarbiausia, kad statybininkai galėjo greitai pradėti darbus. Skubėti reikėjo, mat fasadą dengusiam juodam polistirenui pavojinga ilgiau būti saulėje.
„Gintaras pasakojo, kad dabar turi laisvus meistrus. Suderinome kainą, datą ir pasirašėme sutartį“, – teigia V. V.
Nors visus reikalus su ja derino G. Razma, sutartį mažosios bendrijos „Milmeta“ vardu elektroniniu parašu pasirašė direktorius Adolfas Razma, kurio užsakovė nė akyse nebuvo mačiusi.
Jau gerokai vėliau ją pasiekė žinios, kad A. Razma įmonės reikalų netvarko, viską jo vardu daro sūnus – Gintaras.
Nei pinigų, nei darbų
Laiminga, kad greitai surado statybininkus, V. V. iš karto „Milmetai“ sumokėjo 1000 eurų avansą ir 547,14 Eur už medžiagas.
Dienos bėgo, tačiau meistrai vis nesirodė. Galop jų sulaukusi V. V. patyrė šoką, išvydusi, ką šie dirba jos statomame name.
Pagal sutartį meistrai turėjo pirmiausiai pakeisti senus angokraščius, t. y. aplink duris ir langus seną polistireną nulupti, nuvalyti klijus ir priklijuoti naują polistireną, tada seną vatą, esančią aplink kaminą, nuimti ir sutvarkyti kamino zoną, nušlifuoti visas sienas ir tik tada klijuoti profilius.
Iš anksto nepranešusi ir atvykusi į statybvietę, šeimininkė pamatė, kad meistrai ant seno polistireno jau klijuoja kampus.
Užklupti darantys ne tą, kam buvo pasamdyti, meistrai pasiteisino dirbantys, kas jiems liepta, o tai yra kur kas mažiau darbų, nei užsakovė buvo sutarusi su G. Razma.
„Turbūt tikėjosi man nematant padaryti tik dalį darbų, o pinigus pasiimti už visus. Juk užarmavus niekas nebematytų, kas ten viduje“, – klastą įtarė užsakovė.
Po šio incidento V. V. iš „Milmetos“ sulaukė rašto, kuriame parašyta, kad ji, būdama užsakove, meistrų darbų kokybę galėsianti tikrinti tik apie tai iš anksto pranešusi raštu, o jie savo ruožtu pateiks atliktų darbų aktą.
Jai nesutikus, „Milmeta“ pareiškė nutraukianti sutartį dėl esą pačios užsakovės kaltės. Tačiau nei avanso, nei pinigų už sumokėtas medžiagas negrąžino.
Vėliau teismui „Milmeta“ aiškino, kad V. V. trukdė atlikti numatytus darbus, neleido meistrams dirbti, kėlė papildomas sutartyje nenumatytas sąlygas, o avansas ir lėšos už medžiagas buvo panaudotos darbų pradžiai – nupirkta dalis medžiagų, išsinuomoti ir pastatyti pastoliai.
Teisme nepasirodė
Teismo posėdyje „Milmetos“ atstovai nepasirodė, nepateikė ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.
Todėl byla buvo išnagrinėta įmonei už akių. Tam pakako vieno posėdžio.
Teismas konstatavo, kad „Milmetos“ iškelta sąlyga, esą jos meistrų darbo kokybę užsakovė gali tikrinti tik iš anksto su jais suderinusi, yra be pagrindo.
Anot teismo, užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę. Kaip pažymėjo teismas, tai labiau laikytina netgi užsakovo pareiga, o ne teise, siekiant sumažinti darbų trūkumų taisymo kaštus. Tačiau jokių sąlygų, išankstinio įspėjimo meistrams, ko pageidavo „Milmeta“, įstatymas nenumato.
„Užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje. Ieškovė pasinaudojo savo teisėmis, pastebėjusi darbų atlikimo trūkumus apie tai pranešė rangovei“, – teigiama teismo nutartyje.
V. V. ir „Milmetos“ pasirašytoje sutartyje numatyta, kad įmonė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik dėl itin svarbių priežasčių.
Tačiau, pasak teismo, šiuo atveju bendrovė sutartį nutraukė nesant itin svarbių priežasčių ir privalo atlyginti užsakovės patirtus nuostolius – 1 000 Eur sumokėtą avansą ir 488 Eur už moters sumokėtas, bet „Milmetos“ taip ir neatvežtas medžiagas.
Sieks ir netesybų
V. V. siekė iš „Milmetos“ prisiteisti ne tik skolą, bet ir 5000 eurų netesybų. Mat sutartyje buvo nurodyta, kad tokia suma turi būti atlyginta užsakovei, jei bendrovė sutartį nutraukia ne dėl itin svarbių priežasčių.
Visgi teismas išaiškino, kad sutartį nutraukusi „Milmeta“ be V. V. sutikimo negalėjo patekti į jai priklausančią teritoriją, todėl negalėjo išgabenti ten pasistatytų pastolių ir dėl to patyrė nuostolių. Pasak teismo, bendrovės patirti nuostoliai ir laikytini kaip jos bauda už sutarties nevykdymą, todėl V. V. reikalavimas dėl netesybų priteisimo liko netenkintinas.
Detektyvas dėl pastolių
Nuo panevėžiečių „Milmetos“ nukentėjusi V. V. teigia nenuleisianti rankų.
Panevėžio apylinkės teismo sprendimą ji nusiteikusi skųsti aukštesnės instancijos teismui.
Moteris viliasi rimčiau pamokyti neatsakingą įmonę – prisiteisti iš jos dar ir 5000 Eur netesybas.
„Prašau priteisti netesybas, su kuriomis sutiko pati įmonė, pasirašydama sutartį. Ir negana to, kad sutiko, teisme net neginčijo, kad yra pasirašyta tokia sutartis, kurioje įtrauktos ir netesybos. Teismas pripažino, kad „Milmeta“ sutarties nesilaikė, kad ją nutraukė be svarbių priežasčių. Tad jei toje sutartyje nurodyta fiksuota netesybų suma, jos nebereikia įrodinėti“, – mano V. V.
Anot jos, „Milmetos“ kaltinimai, neva negalėjusi atsiimti pastolių, kelia juoką.
Moteris tvirtina, jog nutrūkus sutarčiai pati ne kartą G. Razmos prašiusi tuos pastolius išgabenti iš jos kiemo.
„Negana to, kad jie man trukdė, dargi stiprus vėjas tuos pastolius nuvertė, gerai, kad tuo metu žmogaus šalia nebuvo. Man buvo žadama, kad pasiimsi tai iki tos, tai iki anos dienos, bet vis nepasiimdavo. Galop netekusi kantrybės jam parašiau, kad nuo šiol už kiekvieną pastolių namo kieme laikymo dieną imsiu po 500 eurų“, – pasakoja V.V.
Tada moteris teigia sulaukusi skambučio iš policijos – pateiktas pareiškimas, esą V. V. neatiduoda pastolių.
„Galų gale policijos dėka ne „Milmeta“, o jai tuos pastolius nuomojusi įmonė atvažiavo jų pasiimti. Juokingiausia, kad jais negalėjau atsikratyti, paskui likau apkaltinta, kad neatiduodu“, – teigė V. V.
Nesitiki atgauti net priteistų pinigų
Nukentėjusioji neslepia nesitikinti iš „Milmetos“ atgauti jokių pinigų – nei teismo priteistos skolos, nei netesybų, dėl kurių ji nusiteikusi toliau bylinėtis.
„Nulinė tikimybė, kad atgausiu pinigus“, – mano V. V.
Viešai skelbiamais duomenimis, „Milmeta“ spalio pradžioje Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo skolinga 180 Eur, o „Sodrai“ – per 700 Eur.
„Jei iš „Milmetos“ būtų išieškomos skolos, valstybinės institucijos būtų aukščiau už mane“, – susitaikiusi V. V.
Juo labiau, anot V. V., patirtis rodo, kad į šią kebeknę ją įvėlęs G. Razma nelinkęs atsiskaityti su nukentėjusiaisiais.
G. Razmą dar 2022-aisiais Panevėžio apylinkės teismas pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir pasiuntė į kalėjimą. Statybų versle sukęsis panevėžietis, bylos duomenimis, iš klientų apgaule pasisavino kelias dešimtis tūkstančių eurų.
V. V. keliai su G. Razma vasarą susidūrė šiam laisvės atėmimo bausmę atliekant Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.
Nuteistasis tikėjosi tokios bausmės išvengti pateikdamas skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau pernai rugpjūtį teismas atsisakė skundą priimti nagrinėti.
„Vienintelė viltis, kad „Milmetos“ direktorius, G. Razmos tėvas, būtų pripažintas bendrininku ir iš jo būtų galima išieškoti pinigus“, – mano V. V.
Molėtų rajono policijos komisariatas šiuo metu atlieka tyrimą dėl G. Razmos galimo sukčiavimo. Šiame tyrime figūruoja ir jo tėvo pavardė.
