Kaip tik dabar, žydintį ir kvapais svaiginantį pavasarį, „Stasys Museum“ pristato parodą apie tai, kas laukia ar gali ištikti žmoniją, jei neapmalšinsime egoizmo.
Tarptautinėje parodoje menininkai vaizduoja pranašišką nebūtį, kurią lengvai ir greitai gali prišaukti besikeičiantis klimatas, nesiliaujantys alinantys karai.
Nepatogi paroda
„Stasys Museum“ jau šį šeštadienį atidaroma paroda romantišku, švelniu bei lakiu pavadinimu „Ir vėjas mus nuneš“. Atidarymo dieną lankytojai ją apžiūrėti galės nemokamai.
Kuratorė Lina Albrikienė, kurios kūrinys taip pat eksponuojamas, perspėja: tai nepatogi paroda.
Nepatogi, anot kuratorės, nes išvysti, ką sukūrė menininkai, nebus nei jauku, nei malonu.
Tačiau kūriniai neabejotinai kviečia mąstyti ir pamatyti ne tik dabartį, bet ir ateitį.
Visgi „Stasys Museum“ direktorė Vaida Andrijauskaitė atkreipia dėmesį, kad parodos kūrinius sieja, juos savotiškai sistemina Vanduo bei Žemė.
Tarp jų – augmenijos, gyvūnijos, žmonių pasaulis, kurio ateičiai kyla grėsmė.
Nepaisant grėsmės nuojautos, pasak V. Andrijauskaitės, visgi tai šviesi ir vilties kupina paroda.
Penas vaizduotei
Parodos eksponavimo sprendimai išties įspūdingi. Kūrinių pristatymas sukuria išskirtinę aurą.
L. Albrikienė pasakoja, kad šios parodos idėja gimė pasaulį sukausčiusios kovido pandemijos metu.
Ji tuomet gyveno Latvijos pajūryje, pandemijos atskirta nuo namiškių Lietuvoje. Latvijoje kūrė, filmavo, fotografavo, jautėsi įkvėpta Baltijos jūros, jos gylio, pajūry šėlstančių vėjų, mėlyno horizonto.
Tai jos tuomet sugalvotas jungtuku prasidedantis sakinys virto parodos pavadinimu „Ir vėjas mus nuneš“.
Kuratorė ragina sakinio dalį iki jungtuko žiūrovams patiems sugalvoti.
„Tebus toks pavadinimas – penas vaizduotei“, – šypsojosi L. Albrikienė.
Stipru ir jautru
Iš viso parodoje dalyvauja 21-as kūrėjas iš penkių šalių – Latvijos, Estijos, Norvegijos, Ukrainos ir Lietuvos.
Joje pagerbta balandį karo zonoje žuvusi jauna ukrainietė menininkė, vykdžiusi karinę misiją, Marharyta Polovinko.
Jos kūrinių žiūrovas neišvys, tačiau jų nebuvimas ekspozicijoje darys neišdildomą poveikį.
Ir pati L. Albrikienė patyrė karo akistatą lankydamasi Lvive.
Matė ir žuvusiųjų laidotuves, ir naujai supiltus karo aukų kapus.
„Vien tai matydamas jautiesi nesaugus“, – ištarė parodos kuratorė.
Subūrusi skirtingų šalių menininkus, kėlusius panašias temas, paroda puoselėja vienybę per kultūrą, o kartu ir teikia stiprybės.
„Tai tikrai stipri ir jautri paroda“, – neabejoja L. Albrikienė.
Solveig Settemstadal iš Norvegijos, turinti studiją ir Jungtinėje Karalystėje, atkreipė dėmesį, kad britai, esantys tolokai nuo agresorės rusijos, gyvena gan ramiai.
O štai Norvegijoje, turinčioje sieną su rusija, nuotaikos kitokios. Nemažai žmonių gyvena baimėje. S. Settemstadal neslėpė ir pati nesijaučianti rami.
Ji užaugo supama vandens, tad ir parodoje pristato pačios sukurtą laivą, paskandintą stikliniame akvariume.
Pasak autorės, kūrinys pasakoja, kaip gamta atsiima visa, kas kadaise atimta iš jos pačios.
Matyti, ko nesinori
„Paroda nebus jauki žiūrovui. Mes, menininkai, į ją sudėjome širdį keldami žmonijos išlikimo problemas, kviesdami pažvelgti į tai, ko daugelis net ir nenori matyti“, – teigė vienas iš autorių Mindaugas Gapševičius.
Jis savąjį kūrinį ekologijos tema pavadino eksperimentu, atskleidžiančiu, kokią įtaką laukų tręšimas daro upėms bei ežerams. Tai – indai su vandeniu: estetizuotas akvariumas, veikiamas cheminių elementų.
Kas vyksta su vandeniu jame, bus transliuojama internetu ir pokyčius galės visi stebėti.
Pelėdos pranašystės
Kiek parodos nepatogumo pajus jos lankytojai, svarsto vienas jos autorių Dainius Liškevičius, priklausys nuo jų pačių, jų atvirumo, noro ar galbūt gebėjimo gilintis į globalias problemas.
„Šios problemos sukurtos ne menininkų, o pačių žmonių“, – konstatavo menininkas.
Jo eksponuojami kūriniai – tai pelėdos pranašystės.
Pelėda lankydavusi jo sodybą Molėtų rajone, netoli Alantos. Ant drobės paukštis padergdavęs ir taip, pasak menininko, palikdavęs pranašiškus laiškus, kurių vieną jis ir eksponuoja.
Jei kam žiūrint į drobę pasirodys, jog tai – menininko potėpis dažais, D. Liškevičius prasitarė taip negalvoti.
„Tai pelėdos ekskrementai“, – kūrinį pristatė menininkas.
Į tokį paukščio palikimą jis sako žvelgiantis kaip į orakulo pranašystę. Vien sau jos pasilikti nenorėjo, tad kūrinį eksponuoja jungtinėje tarptautinėje parodoje.
„Gyvename tikrai sudėtingais laikais. Kūriniuose humoro tikrai nėra“, – teigė D. Liškevičius.
Apie trapumą
Be šių pelėdos potėpių, D. Liškevičius parodai sukūrė savotišką, kaip pats sako, papirusą.
Jame – vaizdai iš vaikystėje skaitytos knygos, kurioje du marsiečiai stebi Žemę ir tikina, kad ji negyvenama.
Menininkas sako tik suaugęs suvokė pranašišką knygos prasmę.
Netoli jo sukurto papiruso ritinėlio sustatytos bažnytinės žvakidės. Jos menininkui asocijuojasi su kosminiais laivais.
Šiais, Žemei tapus nebegyvenamai, bus galima nuskristi į vietą, pažymėtą orakulės pelėdos, statyti ten namus, panašius į žvakides.
D. Liškevičius taip pat pristato ir dvi fotografijas. Nuotraukos, kuriose nykstantis spygliuočių miškas, darytos žvelgiant nuo jo sodybos prie Alantos. Taigi, pelėdos pranašystės pildosi.
Paveikūs eksperimentai
Parodoje – ir dvigalvio veršiuko instaliacija.
Menininkė iš Estijos Edith Karlson jį nupirko naudotų prekių parduotuvėje. E. Karlson apie šį objektą rado labai nedaug informacijos – septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pagamintas nežinomo ūkininko, kuris arba jį gamino kaip skulptūrinį eksperimentą, susiūdamas dvi skirtingų veršelių galvas, arba iškimšo dvigalvį veršiuką, gimusį dėl vykdytų sovietinių eksperimentų, o galbūt dėl aplinkos taršos. Dėl to šis objektas galėjo būti ir kitų besikartojančių anomalijų, tokių kaip Čornobylio katastrofa, įvykusi prieš maždaug 40 metų, liudininkas.
„Tą patį matome vykstant ir šiandien, kai pažvelgiame į pasaulyje vykstančius karus, mokslinius eksperimentinius bandymus ir jų pasekmes žmonijai“, – teigiama parodos anotacijoje.
Žiūrovai pamatys ir šiuolaikinę undinėlę. Nuo H. K. Anderseno sukurtosios šioji skiriasi, nes turi žuvies galvą.
O apklotas iš servetėlių byloja, kaip viskas šiame gyvenime trapu.
