Spaudos kioskų era baigiasi

Skaitytojo pasiūlyta tema

Panevėžyje, prie miesto poliklinikos Nemuno gatvėje stovintis spaudos kioskas skaičiuoja paskutines dienas – lapkričio pabaigoje ir jis visam laikui uždaromas.

Spaudos kioskus valdanti bendrovė tvirtina, kad vis daugiau paslaugų persikeliant į skaitmeninę erdvę, išlaikyti tokias vietas tampa nuostolinga.

Tačiau vyresnio amžiaus panevėžiečiai jaučiasi diskriminuojami – daugeliui jų spaudos kioskas vis dar lieka vienintele vieta įsigyti viešojo transporto bilietų.

Žinia senjorę išgąsdino

Panevėžietė Regina praėjusią savaitę užsukusi į Nemuno gatvėje, prie miesto poliklinikos esantį spaudos kioską pasipildyti viešojo transporto kortelės ir nusipirkti laikraščio, iš pardavėjos išgirdo, kad dirbti liko vos pora savaičių.

„Pardavėja pasiūlė iš karto įsigyti daugiau bilietų, mat nuo lapkričio 20-osios kioskas uždaromas. Likau priblokšta, nes kiek ateisi prie šio kiosko, tiek nusidriekusios eilės. Kas bilietėlius, kas laikraštį, o kas kavos puodelį perka – pardavėja vos spėdavo suktis. Tai kaip spaudos kioskai nebeišsilaiko?“ – stebėjosi „Sekundei“ paskambinusi 78-erių Regina.

Senjorei apmaudu, kad nepagalvoja apie vyresnio amžiaus gyventojus, kurie nemoka ar tiesiog bijo naudotis išmaniosiomis technologijomis.

„Visur kalbama, kad senjorai turėtų būti dėmesingi ir nepakliūti ant sukčių kabliuko, bet patys juos stumia į technologijų glėbį. Dažnam pensininkui visos tos programėlės – tamsus miškas, bijo jomis naudotis, kad neprispaudinėtų ko nereikia. Didžioji dalis senjorų net nesinaudoja elektronine bankininkyste. Liūdna, kad taip ir nesusidraugavusieji su technologijomis stumiami į visuomenės užribį“, – kalbėjo Regina.

Ji pati gyvena Dariaus ir Girėno gatvėje ir bilietus pirkdavo Statybininkų gatvės kioske, bet vasaros viduryje jis uždarytas.

Uždarius ir prie miesto poliklinikos esantį spaudos kioską, senjorė bijo, kad jai keliauti viešuoju transportu taps prabanga.

„Dabar nusipirkau daugiau bilietėlių, bet juos išnaudojus nežinau, ką reikės daryti. O pirkti tiesiai iš autobuso vairuotojo senjorams bus tikrai per brangu. Kalbama, kad po Naujųjų Panevėžyje neliks ir paskutinių spaudos kioskų“, – išsigandusi senjorė.

Skaitmeninė pažanga

Pastaraisiais metais spaudos kioskai Panevėžyje uždaromi vienas po kito. Šįmet liepą neliko tokio kiosko Statybininkų gatvėje, o praėjusių metų pabaigoje – Aukštaičių gatvėje, prie „Stumbro“.

Spaudos kioskus valdančios bendrovės „Reitan Convenience“ atstovė Adriana Bakanauskienė patvirtino, kad nuo lapkričio 20-osios uždaromas ir „Lietuvos spaudos“ kioskas Nemuno gatvėje, prie poliklinikos.

„Suprantame, kad gyventojams jų pamėgti kioskai yra artimi, tačiau, siekdami užtikrinti veiklos tvarumą ir efektyvumą, turime nuolat vertinti kiekvienos prekybos vietos rezultatus. Verslo aplinkoje nuolat susiduriame su didėjančių sąnaudų rizika, todėl kai kurioms vietoms tapus nepelningoms, priimame sprendimus dėl jų uždarymo ar veiklos optimizavimo“, – komentavo A. Bakanauskienė.

Bendrovės atstovės teigimu, tokius pokyčius lemia kintantys vartotojų įpročiai.

„Jau kuris laikas „Lietuvos spaudos“ tinklo pokyčius lemia besikeičiantys vartotojų įpročiai ir bendra rinkos dinamika – popierinės spaudos paklausa mažėja, daugiau paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę, o prekybos vietų išlaikymo kaštai nuosekliai auga. Šie veiksniai daro įtaką mūsų sprendimams dėl tinklo plėtros ar optimizavimo krypčių“, – komentavo A. Bakanauskienė.

Ieško alternatyvų

Uždarius spaudos kioską Nemuno gatvėje, visame Panevėžyje liks tik dvi tokios prekybos vietos – Vilniaus gatvėje prie Muzikos mokyklos ir Elektros gatvės pradžioje, šalia sankirtos su J. Basanavičiaus gatve.

Taip pat veikia du „Narvesen“ kioskeliai – prie Respublikinės Panevėžio ligoninės ir autobusų stoties. Juose taip pat galima įsigyti važiavimo viešuoju transportu bilietų ar pasipildyti kortelę.

Viešosios įstaigos „Panevėžio keleivinis transportas“ direktoriaus pavaduotoja Kristina Očikienė teigė, kad spalio pabaigoje jie taip pat sulaukė pranešimo apie priimtą sprendimą uždaryti spaudos kioską Nemuno gatvėje.

Anot K. Očikienės, mažėjantis spaudos kioskų skaičius skatina ieškoti alternatyvių bilietų pardavimo vietų, tačiau tai ne visada paprasta.

„Jaučiame, kad pastaraisiais metais spaudos kioskų nuolat mažėja, o galimos alternatyvos ne visada lengvai pasiekiamos. Šią vasarą pavyko pasirašyti sutartį su prekybos tinklu „Aibė“ – visame mieste veikia dešimt parduotuvių, kur galima įsigyti elektroninio bilieto korteles, jas papildyti bilietais ar elektroniniais pinigais“, – sakė K. Očikienė.

Ji ramina, kad ir toliau bus siekiama, jog mieste atsirastų daugiau tokių prekybos vietų.

Nors jau ne kartą buvo skelbiami pirkimai, nei pernai, nei šiemet didieji prekybos centrai į kvietimus pateikti pasiūlymus neatsiliepė.

„Rankų nenuleidžiame – vėl bandysime kviesti prekybininkus teikti šias paslaugas. Gal būsime kiek įkyrūs, bet jaučiame, kad gyventojams, ypač senjorams, šios paslaugos labai reikia“, – pabrėžė K. Očikienė.

Jos teigimu, išties Panevėžyje nuolat auga autobusų bilietų pardavimai elektroniniu būdu.

„O jei kam nedrąsu – visada galima atvykti į klientų aptarnavimo centrą, specialistai mielai pamokys ir atsakys į visus klausimus“, – kalbėjo „Panevėžio keleivinio transporto“ atstovė.

Nepelningas verslas

Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Šileika sako apgailestaujantis, jog mieste spaudos kioskų mažėja.

Tačiau, anot jo, tenka pripažinti, jog šis verslas tampa vis mažiau patrauklus.

„Vis daugiau viešojo transporto keleivių bilietus įsigyja savarankiškai – per savitarną ar mobiliosiomis programėlėmis, tačiau yra ir fiziškai perkančiųjų bilietus. Todėl nuolat ieškome galimybių, kad Panevėžyje atsirastų naujų prekybos vietų“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kituose miestuose, kur pardavimų mastai gerokai didesni, ir didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse galima įsigyti elektroninio bilieto korteles, jas papildyti bilietais ar elektroniniais pinigais.

„Tikimės, kad ateityje tokia galimybė atsiras ir Panevėžyje. Fizinės aptarnavimo vietos išlieka svarbios, todėl ieškome būdų užtikrinti, kad jų skaičius būtų kuo didesnis“, – pabrėžė G. Šileika.