Laukai jau pilni gyvybės – į Lietuvą sugrįžta svečiuose kraštuose žiemoję paukščiai.
Šiemet dėl šiltos žiemos kai kurie net nebuvo išskridę arba tik trumpam, kol tvyrojo šalčiai ir sniegas. O tolimaisiais migrantais vadinamieji gandrai jau keliauja namo ir, anot ornitologų, jau plasnoja kažkur virš Bulgarijos.
Šiemet dėl šiltos žiemos kai kurie net nebuvo išskridę arba tik trumpam, kol tvyrojo šalčiai ir sniegas. O tolimaisiais migrantais vadinamieji gandrai jau keliauja namo ir, anot ornitologų, jau plasnoja kažkur virš Bulgarijos.
Pirmadienį minima 40-ies paukščių diena.
Manoma, kad apytikriai tiek paukščių rūšių tokiu laiku jau būna sugrįžę iš šiltųjų kraštų.
„Manau, kad 40 paukščių rūšių surinkti tai dienai tikrai įmanoma“, – svarsto Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas.
Šįmet orai ir paukščiams susuko galvas.
Pasak ornitologo, manyta, kad žiemos taip ir nebus, nes daug paukščių buvo likę žiemoti Lietuvoje. Visgi vasarį spustelėjus šaltukui, paukščiai, ypač smulkesnieji, pasitraukė šiek tiek piečiau.
„Žąsys, gulbės galvojo, kad gali pralaukti ir neišskridusios, tad nemažai jų čia ir pasiliko. Dabar laukai pilni ir pempių, ir vieversių, gervių. Smulkūs paukščiai jau pradeda giedoti giesmeles, varnėnai tikrinasi inkilus“, – pasakoja ornitologas.
Pavasario šaukliai vieversiai pastebėti net sausio pradžioje, tačiau atšalus orams iš Lietuvos vėl pasitraukė. Sugrįžo vasario 24-ąją, kaip tik minint Vieversio dieną.
O varnėnų Lietuvoje buvo galima sutikti per visą žiemą – dalis neišskrido net per šalčius.
Ši žiema ornitologams pateikė ir daugiau staigmenų.
„Šią žiemą buvo stebėtos keturios naujos paukščių rūšys neįprastos Lietuvoje žiemos mėnesiais“, – pasakoja ornitologas.
Tie keistuoliai – paprastai Afrikoje žiemojantis kukutis, jūrinis sėjikas, juodkrūtis bėgikas, antis rudė. Visų jų pastebėta po vieną.
Žąsis seka siųstuvais
V. Eigirdo teigimu, vadinami tolimieji migrantai, skrendantys žiemoti į Afriką žemiau Sacharos, tikrai nežino, šilta ar šalta Lietuvoje. Jie į žiemojimo vietas išskrenda panašiu laiku ir sugrįžta pavasarį panašiu metu. Tiesa, pastebima, kad žiemoti Afrikoje leidžiasi vis šiauriau – dažnai nebeskrenda taip toli į pietus.
„Daugiausia chaoso vyksta su netolimais migrantais. Pavyzdžiui, žąsys, gulbės skrenda tik tiek, kur gali vėl rasti maisto. Jeigu žiemos nebūna, joms nėra net reikalo skristi“, – sako V. Eigirdas.
Keletas tokių migrančių žąsų pažymėtos siųstuvais.
Ornitologai stebi, kad pašalus jos nuskrenda iki Lenkijos, Vokietijos, kartais pasiekia ir Olandiją. Bet jei žiemą atšyla, vėl plasnoja į šiaurę ir kartais parskrenda net iki savo perėjimo vietų.
V. Eigirdo teigimu, žąsiai nuskristi iki Lenkijos užtenka dienos.
Toks su klimato kaita susijęs chaosas, ornitologo manymu, gero neduoda.
Tačiau medalis turi dvi puses. Migracija padeda populiacijai asikratyti silpnesnių, sergančių paukščių. O tokią žiemą kaip ši jie gali išgyventi ir pavasarį perėti. Yra tikimybė, kad prastus genus ar ligas perduos palikuonims.
Kai nereikia niekur migruoti, sveiki paukščiai irgi sukaupia daugiau energijos, gali susilaukti daugiau palikuonių, o perintys kelis kartus per sezoną – perėti daugiau.
Taigi, šiųmetė žiema sufleruoja, kad šiltuoju sezonu sparnuočių Lietuvoje gali būti daugiau nei įprastai.
Kas buvo egzotika, tapo įprasta
Šiltėjantis klimatas didina Lietuvoje perinčių paukščių įvairovę.
Pasak V. Eigirdo, keičiantis klimatui mūsų kraštui buvę nebūdingi paukščiai po truputį jau tampa gana įprastais.
„Prieš 10–20 metų Lietuvoje didieji baltieji garniai buvo egzotika ir didžiulė naujiena. Per metus pamatydavai vieną kitą. Šiandien Lietuvoje nemažai jų perėjimo kolonijų ir pamatyti baltąjį garnį galima beveik dažniau nei pilkąjį“, – pažymi ornitologas.
Lietuvoje pradeda perėti ir mažoji tošinukė, baltabruviai nykštukai. Šios rūšys gyvena piečiau ir anksčiau mūsų šalyje buvo retos.
Kliūčių ruožas virš Libano
Šiuo metu į Lietuvą jau traukia ir gandrai. Dalies jų kelionės taip pat sekamos siųstuvais.
Pasak V. Eigirdo, prieš keletą dienų arčiausiai Lietuvos buvęs gandras skrido iš Turkijos į Bulgariją. Šiuo metu jis jau turėtų būti pasiekęs Bulgariją.
O didžiausi gandrų būriai šiuo metu plasnoja maždaug ties Izraeliu.
Šis ruožas jiems pavojingas. Gandrai nemėgsta skristi virš vandens ir Viduržemio jūros nekerta. Jiems pakeliui yra Libanas, viena šalių, kurioje, pasak ornitologo, paukščiai šaudomi pramogai.
„Libane šaudo migruojančius paukščius ir labai daug Europos paukščių ten pražūna“, – sako ornitologas.
Tačiau jei kelionė klostysis sėkmingai, savaitė dvi ir pirmieji gandrai jau pasirodys Lietuvoje.
Tai nėra neįprastai anksti, nes paprastai kovo 25 dieną – gandrų dieną – didžioji dalis jų jau būna sugrįžę.
Gandrų kelionė trumpėja
V. Eigirdas svarsto, jog gandro tolimiausiu migrantu nebegalima vadinti.
Siųstuvų duomenys rodo, kad dabar tik pavieniai paukščiai nuskrenda iki Pietų Afrikos.
Dauguma jų lieka žiemoti šiauriau – Čade, Sudane.
Ornitologai netgi įtaria, kad dalis mūsų gandrų net nebeskrenda iki Afrikos, o lieka žiemoti Pietų, Pietryčių ar Pietvakarių Europoje.
„Pirmieji gandrai pasirodo ypač anksti. Nenustebčiau, jei žmonės socialiniuose tinkluose jau pradėtų kelti jų lizduose nuotraukas“, – sako ornitologas.
O tais tikraisiais tolimaisiais migrantais lieka šelmeninė kregždė, upinė žuvėdra, kurioms į Lietuvą teks parskristi net iš Pietų Afrikos.
