Panevėžiečių vidutinis atlyginimas maždaug 500 eurų mažesnis nei Vilniaus gyventojų, visoje šalyje daugėja vyresnių nei 60-ies metų darbuotojų, kas aštuntas pensininkas turi dar ir darbą, o didžiausia dalis bedarbių – tarp jaunimo – tokias išvadas leidžia daryti naujausia „Sodros“ apžvalga.
Pirmąjį 2025-ųjų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusiųjų darbo pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 190 eurų, arba 9 proc., ir siekė 2 313 eurų neatskaičius mokesčių.
„Šis augimo tempas yra lėtesnis nei anksčiau stebėtas pajamų didėjimas. 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu pajamos augo 14,8 proc., 2024 m. – 11 proc. Ekonomistų prognozės pildosi – po kelerių metų spartaus augimo atlyginimų kilimas stabilizuojasi“, – sako Kristina Zitikytė, „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.
Sparčiausiai atlyginimai augo pedagogams
Pajamų didėjimą labiausiai paskatino minimalios mėnesinės algos kilimas nuo 924 iki 1038 eurų. Sparčiausias darbo užmokesčio augimas fiksuotas viešajame sektoriuje, ypač švietimo ir sveikatos priežiūros srityse.
Jose vidutinis atlyginimas į rankas šiuo metu siekia atitinkamai 1 317 eurų ir 1 568 eurus.
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos srityje atlyginimai augo kiek daugiau nei 8 proc. ir siekė 880 eurų į rankas.
Panašus augimas fiksuotas taip pat informacijos ir ryšių darbuotojams, tik čia pajamos didesnės nei vidutinės: uždirbama apie 2 300 eurų į rankas.
Daugiausia apdraustųjų turinčiuose sektoriuose išsiskyrė transportas – atlyginimai čia didėjo 12,5 proc., tačiau liko žemesni nei vidutiniai – 1 154 eurai į rankas. Šioje srityje rekordiškai sumažėjo darbuotojų: jų skaičius susitraukė 5,4 proc., arba 8,7 tūkstančio.
„Darbuotojų skaičiaus mažėjimą lėmė tiek bendros ekonominės tendencijos, tiek griežtinama leidimų laikinai gyventi bei vizų išdavimo tvarka Baltarusijos piliečiams. Tarp beveik 9 tūkstančių darbuotojų, pasitraukusių iš transporto sektoriaus, pusė buvo kilę iš Baltarusijos“, – pažymi K. Zitikytė.
Prekyboje mažėja darbuotojų
Net 9 tūkst. darbuotojų pirmąjį ketvirtį sumažėjo prekyboje: praretėjo parduotuvių pardavėjų, reklamos ir rinkodaros specialistų gretos.
Tačiau darbuotojų augimas stebimas sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse. Čia dirbančiųjų padidėjo 6 tūkstančiais.
„Tikėtina, kad visuomenės senėjimo tendencijos turi įtakos ir tam tikrų profesijų poreikiui. Labiausiai daugėjo slaugos specialistų, asmens sveikatos priežiūros padėjėjų, taip pat jaunesniųjų socialinių darbuotojų ir gydytojų specialistų“, – komentuoja „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.
Vilniečiai uždirba daugiau
Penktadalis mažiausiai uždirbančių gyventojų pirmąjį šių metų ketvirtį gavo vidutiniškai 650 eurų į rankas, o penktadalis daugiausia uždirbančiųjų – penkiskart daugiau – apie 3 171 eurą į rankas.
„Sodros“ analizė rodo vis dar ryškius skirtumus tarp regionų. Didžiausias pajamų atotrūkis išliko tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos.
Kas penktas apdraustasis dirbo sostinėje. Pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniaus miesto gyventojai vidutiniškai uždirbo 2 864 eurus neatskaičiavus mokesčių, arba apie 1 732 eurus į rankas.
Panevėžiečiai, „Sodros“ duomenimis, šių metų kovą uždirbo vidutiniškai 1923 Eur neatskaičius mokesčių, o tai yra 1226 Eur į rankas
Panevėžio rajone vidutinis atlyginimas kovą siekė 1889 Eur arba 1208 Eur į rankas.
Tai rodo, kad sostinėje uždirbama vidutiniškai 500 eurų daugiau.
Kitų šalies regionų gyventojų vidutinis atlyginimas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 1 280 eurų į rankas.
Švietimo vengia
Per metus labiausiai – beveik 5 proc.– padidėjo dirbančių vyresnių nei 60 metų žmonių.
Tačiau iki 25 metų amžiaus grupėje bei 25–30 metų amžiaus grupėje darbuotojų sumažėjo.
Nors švietimo sritis išlieka viena didžiausių pagal darbuotojų skaičių, „Sodros“ duomenys rodo, kad ji vis dar nėra patraukli jaunimui. Tarp 25–30 metų apdraustųjų tik 5 proc. dirbo švietime. Priešingai, technologijų sektoriai jaunimą traukia kur kas labiau. Tarp 25–30 metų žmonių 10 proc. – dvigubai daugiau nei švietimo srityje – dirbo informacijos ir ryšių srityje.
„Jaunimas dažniau renkasi sritis, kuriose atlyginimai yra aukštesni, o karjeros galimybės – lankstesnės ir labiau susijusios su inovacijomis. Viešajam sektoriui, ypač švietimui, išlieka iššūkis pritraukti jaunus specialistus ir užtikrinti kartų kaitą“, – pabrėžia „Sodros“ analitikė.
Padaugėjo nedirbančio jaunimo
Jauniausiųjų rinkos dalyvių grupėje labiausiai padaugėjo nedarbo išmokos gavėjų.
Žmonių iki 25 metų grupėje šimtui apdraustųjų teko 14 nedarbo išmokos gavėjų.
41–50 metų amžiaus grupėje šimtui apdraustųjų tenka tik 6 nedarbo išmokos gavėjai, virš 60 metų – 7 nedarbo išmokos gavėjai tarp šimto dirbančiųjų.
Žmonės, kurie pirmąjį metų ketvirtį gavo nedarbo išmoką, anksčiau dirbo apgyvendinimo ir maitinimo, žemės ūkio, prekybos, administracijos ir aptarnavimo srityse.
Vyresniems daugiau iššūkių sugrįžti į darbo rinką
Vis dėlto skaičiai rodo, kad jaunimas greičiau susiranda naują darbą ir trumpiau gauna nedarbo išmoką.
Žmonės iki 25 metų nedarbo išmoką gauna vidutiniškai 4 mėnesius, o virš 60 metų – 5,9 mėnesio.
„Sodros“ duomenys rodo, kad jaunimas įsidarbina gerokai greičiau: 80 proc. iki 25-erių buvusių bedarbių po metų vėl dirba. Tarp 31–40 metų šis rodiklis siekia 75 proc. O vyresniems nei 60 metų žmonėms grįžimas į darbo rinką yra sudėtingesnis. Po metų dirba tik 35,5 proc. šios grupės buvusių nedarbo išmokos gavėjų.
Dirba kas aštuntas pensininkas
Kas aštuntas senatvės pensijos gavėjas toliau dirba, o tai yra 80 tūkstančių žmonių, skelbia „Sodra“. Šis rodiklis išliko stabilus – pirmąjį šių metų ketvirtį dirbančių pensininkų dalis sudarė 12,7 proc. visų pensininkų, prieš metus jų buvo 12,6 proc., o prieš trejus metus – 11,3 proc.
Vidutinė dirbančių pensininkų pensija pirmąjį ketvirtį siekė 752 eurus, o vidutinis atlyginimas į rankas – 883 eurus. Taigi tokie asmenys per mėnesį gauna apie 1 635 eurus pajamų.
Nedirbantys pensininkai gavo vidutiniškai 655 eurų dydžio pensiją.
Kaip teigia „Sodra“, Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių pagal senatvės pensininkų aktyvumą darbo rinkoje. Eurostato duomenimis, vidutiniškai 13 proc. ES gyventojų, pradėjusių gauti senatvės pensiją, toliau dirba praėjus šešiems mėnesiams. Lietuvoje šis rodiklis – 44 proc.
„Noriu“ ar „reikia“ – dėl ko dirbama pensijoje
„Dirbančių pensininkų motyvacija dirbti pasiskirsto tarp ekonominių ir socialinių priežasčių.
Viena vertus, siekiama išvengti skurdo, užsitikrinti pakankamas pajamas ar padidinti būsimą pensiją dirbant ir toliau mokant įmokas. Kita vertus, yra noras išlikti aktyviam, palaikyti socialinius ryšius, jaustis naudingam, išvengti staigaus perėjimo į pasyvų gyvenimo etapą“, – komentuoja K. Zitikytė.
Dirbantys pensininkai pasiskirstę įvairiuose sektoriuose, tačiau išsiskiria kelios sritys: švietimas – 18 proc., sveikatos priežiūra ir socialinis darbas – 14 proc., prekyba – 12 proc., apdirbamoji gamyba – 11 proc.
Pagal veiklos pobūdį didelė dalis dirbančių pensininkų yra aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai: 30 proc. sudaro specialistai, 15 proc. – vadovai.
Aktyvesni pensininkai didesniuose miestuose. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose bei rajonuose dirbantys pensininkai sudarė 17 proc. visų senatvės pensijos gavėjų. Zarasų, Kupiškio, Kelmės, Alytaus, Lazdijų rajonų savivaldybėse – 7 proc.
