Nors Darbo kodekse jau prieš porą metų pedagogams buvo
nubrėžtos griežtos ribos, draudžiančios per savaitę turėti daugiau nei 36
pedagogines valandas, bet daugelis mokyklų vadovų, pasigailėdami menkai
uždirbančių pavaldinių, leido jiems dirbti ir daugiau. Nuo šių mokslo metų
direktoriai neberizikuoja – už tokius pažeidimus Valstybinė darbo inspekcija
jiems grasina net 10 tūkst. litų baudomis.
Skaudžiausias pasekmes pajus socialiniai pedagogai, nes jų atlyginimo koeficientas daug mažesnis už dalykų mokytojų. Baigę aukštuosius mokslus, įgiję magistro laipsnį, pedagoginių žinių turintys ir net savo laisvą laiką darbui aukojantys žmonės nedrąsiai prisipažįsta: jie uždirba tiek pat, kiek valytojos. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija susidariusią situaciją vertina ramiai: tai tik maža problemėlė tarp didelių švietimo problemų.
Vyrų – mažuma
Šie mokslo metai socialiniams pedagogams gali būti vieni sunkiausių. Iki tol prie pagrindinio atlyginimo jie prisidurdavo gavę papildomų pedagoginių valandų. Dabar tokia galimybė atimta.
“Jie aria juodai, o gauna mažai”, – trumpai apibūdino šių mokytojų padėtį miesto Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Bagdanskienė. Pasak jos, niekam ne paslaptis, kad socialiniai pedagogai dirba daug daugiau nei nustatytas 36 val. – jiems tenka lankytis socialinės rizikos šeimose, tvarkyti mokinių nemokamo maitinimo, įvairių pašalpų skyrimo dokumentus, bendrauti su mokytojams problemų keliančiais vaikais.
Darbas sunkus ir mažai mokamas, todėl visai suprantama, kodėl vyrai jo nesirenka. Anot A.Bagdanskienės, Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklose iš 26 socialinių pedagogų tik du vyrai – Jaunimo mokykloje ir “Vilties” vidurinėje.
“Mes tik džiaugiamės, kad jauni žmonės, o ypač vyrai, šiais laikais dar ateina dirbti į mokyklas”, – pabrėžė A.Bagdanskienė. Specialistė sakė, kad tinkamiausias būdas išlaikyti švietimo įstaigoje specialistus būtų ne socialinių pedagogų darbo krūvio didinimas, o atlyginimų koeficiento kėlimas. “Jie yra mokyklų širdis, ne tik mokinių, bet kolegų draugai, dažnai atliekantys ir psichologų darbą”, – akcentavo A.Bagdanskienė.
Ministerija apgavo
Miesto bendrojo lavinimo mokyklų vadovų asociacijos pirmininko, “Žemynos” vidurinės mokyklos direktoriaus Romualdo Grilausko nuomone, socialiniai pedagogai liko apgauti Švietimo ir mokslo ministerijai džiugiai deklaruojant, kad mokytojų atlyginimai kyla. Pagal Darbo kodeksą pedagogams leidžiama dirbti 48 val. per savaitę, tačiau iš jų tik 36 val. pedagoginio darbo. Žmonės, įgiję aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, tačiau neišgyvendami iš vos kelių šimtų litų atlyginimo yra priversti rinktis kvalifikacijos neatitinkantį darbą.
“Daugelis socialinių pedagogų yra ir dalykų mokytojai. Dar praėjusiais metais, be pagrindinio savo darbo, jie galėjo turėti kelias pamokas. Dabar, atėmus tokią galimybę, socialinių pedagogų atlyginimai sumažėjo keliais šimtais”, – pasakojo mokyklos vadovas. Pasak jo, ypač piniginės suplonės dar nespėjusių kvalifikacijos įgyti ir ką tik dirbti pradėjusių socialinių pedagogų. Jų darbo užmokestis bus lygus valytojos atlyginimui.
“Tokie darbuotojai labai rimtai mąsto, ką toliau daryti, ar jiems verta pasilikti tokiame darbe”, – apie tvyrančias nuotaikas pasakojo R.Grilauskas. Jis pritarė Švietimo skyriaus specialistės nuomonei, kad iš tiesų sunkų emocinį darbą dirbančių pedagogų atlyginimo koeficientas privalo didėti.
Mažai uždirbančius socialinius pedagogus užjautė ir 9-osios vidurinės mokyklos direktorė Ona Bielinskienė. “Nuskriausti žmonės. Jų darbas ypač sunkus, o tik tiek temokama. Pagal reikalavimus jie 50 proc. privalo dirbti mokykloje, kitą krūvio dalį – už jos ribų. Lankosi socialinės rizikos šeimose, važinėja į policiją, jei mokinys ką nors pridirba, jiems tenka važiuoti ir raudonuoti už jį. Kažkoks pasijuokimas iš žmogaus už tai vos kelis šimtus mokėti”, – piktinosi tokiu ŠMM sprendimu direktorė.
Anot jos, negana to, kad šios srities mokytojai gauna menką atlyginimą, jie dar patys sumoka nemenkas telefono sąskaitas, niekas pedagogams nekompensuoja ir važinėjimo išlaidų. “Kaip galima šitaip nuvertinti žmogų, kuris mokykloms labai reikalingas?” – stebėjosi O.Bielinskienė.
Privilegijos nepatyrusiesiems
Pasak R.Grilausko, Švietimo ir mokslo ministerijos apgauti liko ne tik socialiniai pedagogai, bet ir aukštų vadybinių kvalifikacijų mokyklų vadovai bei nemažą darbo krūvį turintys mokytojai. Nuo šių mokslo metų ministerija pedagogams pridėjo po vieną valandą už papildomus darbus, tačiau mokytojo darbo krūvis vis tiek negali viršyti 36 val. per savaitę.
“Kas turėjo mažiau valandų, ta valanda yra tikrai gerai, bet kurie ir taip dirbo 36 val., jos pridėti nebegalima ir papildomus darbus toliau dirbs nemokamai”, – stebėjosi tokiu ŠMM sprendimu direktorius.
Nesuderindama mokytojų darbo krūvių ir jų užmokesčio Švietimo ir mokslo ministerija ne tik jauniems pedagogams atima norą dirbti mokykloje, bet ir, R.Grilausko nuomone, mokyklų vadovų neskatina kelti kvalifikacijos.
“Ministerija deklaruoja, kad vadovams atlyginimus pakėlė keliais šimtais litų. Bet iš tiesų tiek pakilo tik jauniems, neturintiesiems nei darbo stažo, nei vadybinės kvalifikacijos, nei patirties. Tų, kurių kvalifikacija aukšta, darbo užmokestis padidėjo labai nedaug. Koks tikslas vadovui tobulintis, jei jo atlyginimas bus beveik toks pat, kaip ką tik pradėjusio dirbti?” – pabrėžė mokyklos vadovas.
Reikia aukoti ir savaitgalius
Anot “Žemynos” vidurinės mokyklos socialinės pedagogės Linos Bernadickaitės, turėdama papildomų pedagoginių valandų prie atlyginimo galėjo prisidurti 100-200 litų. Dabar, anot mokytojos, ji yra tokia pati pedagogė kaip ir jos kolegės, tačiau uždirba perpus mažiau nei jos. L.Bernadickaitė neslėpė: nustatytųjų 36 val. jai nepakanka. Jos darbas neapsiriboja vien socialiai remtinų šeimų vaikų dokumentų tvarkymu ar jų tėvų lankymu. Įsitraukusi į projektinę veiklą ji priversta darbui aukoti net savaitgalius. Atlyginimas už visa tai – beveik toks pat kaip valytojų.
9-osios vidurinės mokyklos socialinė pedagogė Ingrida Čepienė pripažino: jei už darbą būtų normaliai mokama, nė vienas šios srities specialistas neieškotų papildomo. “Mūsų darbas tikrai sunkus – niekas nenorėtų eikvoti savęs ieškodamas ilgesnio pinigo, jei uždarbis būtų geras. Jei gaučiau 1000 litų, papildomų pamokų nebeprašyčiau”, – tvirtino dabar vos 600 Lt teuždirbanti mokytoja. Jai atrodė keista, kodėl ŠMM, nenuskriaudusi specialiųjų pedagogų ir logopedų, socialinius paliko likimo valiai.
“Mes dirbame su sunkesniais nei jie vaikais, turinčiais elgesio sutrikimų, o gauname perpus mažiau. Mūsų vaikai “netelpa į rėmus”, tai ir mes netelpame”, – liūdnai pajuokavo I.Čepienė. Moteris stebėjosi, ar ministerijai, siūlančiai socialiniams pedagogams papildomą nepedagoginį darbą, atrodo normalu, kad žmonės, baigę aukštąsias, turintys magistro laipsnį, dar turi ieškotis valytojos ar panašaus darbo. “Kam tada aš laiką, pinigus ir sveikatą eikvojau tiek mokydamasi?” – stebėjosi pedagogė.
Nors Darbo kodekse socialiniams pedagogams, kaip ir kitiems, nustatytas 36 val. darbo krūvis norint juos apsaugoti nuo emocinio išsekimo, bet mokytojai neslėpė: šios deklaruojamos valandos tėra tik teorija.
Realybė tokia, kad pedagogai priversti dirbti viršvalandžius, už kuriuos niekas jiems nemoka. Pasak I.Čepienės, oficialiai ji mokykloje teturėtų praleisti 4 val. Likęs laikas skirtas darbui už jos ribų. Mokytojai juoką kelia toks paskirstymas.
“Mokykloje būnu tol, kol yra vaikų. Juk negaliu pas mane atėjusiam verkiančiam vaikui pasakyti, kad mano darbo valandos baigėsi. Po pamokų – pas tėvus į namus važiuoju”, – apie savo kasdienybę pasakojo pedagogė. Moteris liūdnai pajuokavo: reikėtų pasiūlyti aukštiems klerkams išgyventi per mėnesį tegaunant 600 Lt, gal tada suvoktų, į kokią padėtį įstumti mokytojai.
Problema menka
Vis dėlto Švietimo ir mokslo ministerija socialinių pedagogų darbo užmokestį tevadina pernelyg sureikšminta mažyte problemėle didelėje švietimo problemoje. ŠMM Bendrojo ugdymo departamento direktorius Arūnas Plikšnys pripažino, kad šių specialistų atlyginimas neatitinka jų atliekamo darbo, tačiau “nuramino” – darželių auklėtojai gauna dar mažiau. Pasak direktoriaus, visų 73 tūkst. šalies švietimo darbuotojų vidutinis darbo užmokestis siekia 1350 Lt. “Lietuvoje dirba 1000 socialinių pedagogų. Jei jie būtų pasikėlę kvalifikaciją, jų vidutinis darbo užmokestis galėtų siekti apie 1100 Lt”, – savotiškai paguodė ministerijos atstovas.
Jo teigimu, problema kyla todėl, kad socialinio pedagogo etatas mokyklose įvestas vos prieš 4-erius metus. Per tiek laiko specialistai dar nespėjo įgyti kvalifikacijos.
A.Plikšnio tvirtinimu, persikvalifikavusių į socialinius pedagogus dalykų mokytojų, jau turinčių nemenką darbo stažą, atlyginimas gali siekti ir 1445 Lt. Direktorius sutiko, kad didinti darbo užmokesčio koeficientą būtų gera išeitis, bet tam prireiktų keliolikos milijonų litų – tiek pinigų sunkų ir mažiausiai mokamą darbą dirbantiems mokytojams mūsų valstybė surasti negali.
Vis dėlto A.Plikšnys “pasufleravo” išeitį socialiniams pedagogams: jei jie šį darbą dirbtų puse etato, galėtų papildomai turėti 18 pedagoginių pamokų.
Pasipiktinimas dėl 36 val. darbo krūvio, anot A.Plikšnio, turėjo kilti pora metų anksčiau, kai Darbo kodekse atsirado šis apribojimas. Prieš metus ŠMM Valstybinei darbo inspekcijai pateikė užklausą, kaip šis nurodymas vykdomas. Atsakymas ministerijai buvo pateiktas šį pavasarį.
Pasak D.Plikšnio, mokyklų vadovams, sudariusiems sutartis su socialiniais pedagogais leidžiant jiems papildomai dar ir vesti pamokas, galėjo būti skirta iki 10 tūkst. litų bauda.
Darbo stažo ir pedagoginės kvalifikacijos dar nespėjusius užsitarnauti socialinius pedagogus palikusi su vos keliais šimtais litų ŠMM vis dėlto neužmiršo gerokai padidinti dar patirties neturinčių mokyklų vadovų darbo užmokesčio. Iki rugsėjo 1-osios aukščiausios 3-iosios vadybinės kategorijos ir visai neatestuotų vadovų atlyginimai skyrėsi 70 proc. Dabar skirtumas gerokai sumažintas.
A.Plikšnys paneigė turinčių kategorijas direktorių teiginį, kad tokiu būdu ministerija neskatina vadovų kelti kvalifikacijos. “Žmogus, laimėjęs konkursą vadovo vietai užimti, dar neturėdamas kategorijos vis tiek turi atlikti tokias pačias pareigas, kaip ir kvalifikuotieji”, – pabrėžė A.Plikšnys.
Dabar vos iš kelių šimtų litų uždarbio šeimas išlaikantiems socialiniams pedagogams lieka viena viltis – ŠMM Finansų ministerijai yra pateikusi prašymą, kad nuo sausio 1-osios šių mokytojų atlyginimų koeficientas būtų padidintas. Jei pasiūlymui bus pritarta, nuo sausio darbo užmokestis jiems turėtų padidėti keliais šimtais litų.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
A.Repšio nuotr. R.Grilausko teigimu, ŠMM apgauti pasijuto ne tik socialiniai pedagogai, bet ir mokyklų vadovai.
