Vos įsigaliojus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, per dešimt pirmųjų liepos dienų jis pritaikytas jau 22-iem Panevėžio miesto ir rajono gyventojams.
Visi jie gavo nurodymą nedelsiant penkiolikai dienų išsikelti iš aukos namų ir prie jos nesiartinti.
Dvi savaitės ramybės
Netrukus sueis dvi savaitės, kai bausmės sulaukia ne vien pakėlusieji ranką prieš artimą žmogų, bet ir pagrasinę tą padaryti.
Vos įsigaliojus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, per dešimt pirmųjų liepos dienų jis pritaikytas jau 22-iem Panevėžio miesto ir rajono gyventojams.
Visi jie gavo nurodymą nedelsiant penkiolikai dienų išsikelti iš aukos namų ir prie jos nesiartinti.
„Didžiulė mūsų visuomenės bėda, kad iš patiriančiųjų smurtą artimoje aplinkoje pagalbos kreipiasi tik penktadalis žmonių, dažniausiai – moterys.“
I. Zabulionytė
Už tokio reikalavimo nepaisymą numatytos baudos nuo 80 iki 320 eurų. Jei pažeidimas padaromas pakartotinai, smurtautojui gali tekti pakloti ir 780 eurų.
Užtenka pagrasinti
„Dabar pakanka pagąsdinti, kad užmuš, sudegins ar į šulinį įmes, ir tokiam grasintojui jau galima pritaikyti orderį. Grasinimai, bauginimai, žmogaus žeminimas, jo niekinimas – taip pat smurtas“, – pabrėžia Irma Zabulionytė, Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus ir Panevėžio apskrities specializuotos kompleksinės pagalbos centro vadovė.
Anot jos, paminėti baisūs grasinimai užmušti, sudeginti, sukapoti – ne iš piršto laužti, o išties išsakyti į šį centrą pagalbos besikreipiančių moterų.
I. Zabulionytė išrinkta ir Panevėžio savivaldybės smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos pirmininke.
Tokias sudaryti įpareigotos visos šalies savivaldybės. Šių komisijų pagrindinė užduotis bus užbėgti už akių bet kokiam smurtui artimoje aplinkoje.
Joje dirbs miesto Savivaldybės specialistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, taip pat Panevėžio kalėjimo, Probacijos tarnybos, policijos atstovai.
Mastai didžiuliai
Panevėžio policijos komisariato duomenimis, liepos 1-ąją įsigaliojus naujos redakcijos įstatymui, Panevėžio mieste ir rajone pareigūnai sulaukė 39 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje.
Pradėta 11-a ikiteisminių tyrimų, o 22 smurtautojams teko bent porai savaičių kraustytis iš namų. Jiems patiems reikėjo pasirūpinti, kur prisiglausti.
Koks smurtautojų amžius, kiek iš jų vyrų ir kiek moterų, policija duomenų nerenka.
Apie smurto mastą šeimose liudija tūkstantiniai skaičiai.
Vien per pirmąjį šių metų pusmetį, kol dar negaliojo naujoji tvarka, Panevėžyje ir rajone smurtautojų aukos policijos pagalbos šaukėsi net 1250 kartų. Visoje apskrityje gauti 2354 tokie pranešimai.
Atrišo rankas policijai
Orderiai, nors kuriam laikui izoliuojantys smurtautoją nuo jo aukos, jau seniai skiriami daugelyje pasaulio šalių.
I. Zabulionytė įsitikinusi, kad nuo šiol ir Lietuvoje tokia tvarka turėtų saugoti aukas, ypač moteris, nuo artimųjų, dažniausiai sugyventinių ar sutuoktinių, smurto.
„Didžiulė mūsų visuomenės bėda, kad iš patiriančiųjų smurtą artimoje aplinkoje pagalbos kreipiasi tik penktadalis žmonių, dažniausiai – moterys“, – konstatavo pagalbą smurto aukoms teikianti I. Zabulionytė.
Anot jos, iki šiol policija neturėjo jokių galių, jei smurtautojas apsiribodavo žodžiais – auką baugindavo vien grasinimais ir gąsdinimais.
Jei aukos kūnas nebūdavo nusėtas kraujosruvų, iš perskelto smilkinio nelašėdavo kraujas, policija paprasčiausiai neturėdavo už ko „užsikabinti“, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą.
„Turbūt ne aš viena esu girdėjusi tokių atvejų, kai vyras vaikosi žmoną su kirviu, toji kviečia policiją, tačiau atvykę pareigūnai vyrą randa jau be kirvio, žmona nesužalota, tad rankos ką nors daryti policininkams būdavo surištos. O likęs nenubaustas vyras jau tikrai „atsigaudavo“ ant pareigūnus jam iškvietusios žmonos“, – pasakojo naujosios komisijos pirmininkė.
Krūpčioja nuo vyriško balso
Didelė I. Zabulionytės darbo patirtis rodo, kad net 80 proc. atvejų aukomis tampa moterys.
Šioms padėti jos mama, dabar jau į amžinybę išėjusi gydytoja Marytė Zabulionienė, prieš 22-ejus metus Panevėžyje, Rožių gatvėje, įkūrė šeimos namus, ilgainiui peraugusius į Moterų krizių centrą.
„Pradžia buvo tokia: mama sužinojo apie besilaukiančią iš namų išvytą paauglę. Mano mama su tėčiu ją automobiliu vežė į Vilniuje esantį krizių centrą, o bevažiuojant prasidėjo gimdymas. Šis sukrečiantis atvejis ir buvo paskata Panevėžyje pradėti teikti pagalbą atsidūrusiesiems kritinėse situacijose“, – pasakojo I. Zabulionytė.
Pasak jos, pirmaisiais metais pagalba buvo teikiama ir smurto aukomis tapusiems vyrams, tačiau pastebėta, kad moterims ji kur kas reikalingesnė.
„Mes ir dabar susiduriame su tuo, kad mūsų priglaustos moterys su vaikais, išgirdusios nepažįstamo vyro balsą, krūpčioja. Taigi, pagalba teikiama vien moterimis. Ją mūsų centre kasmet gauna iki 70-ies smurto aukų. Dauguma jų – vaikus auginančios mamos“, – teigė I. Zabulionytė.
Smurtas be logikos
Rožių gatvėje esančiame Krizių centre dabar gyvena trys pagalbos reikalingos moterys.
„Iš priglaustųjų yra tekę išgirsti, kad jos niekur taip saugiai nemiegojusios, kaip pas mus“, – sako vadovė.
Anot jos, gyvenimas rodo, kad didžiausia grėsmė kyla toms ilgai fiziškai ar psichologiškai terorizuotoms moterims, kurios sutuoktiniams ar sugyventiniams praneša apie skyrybas.
Tada šie griebiasi žiauriausio smurto.
„Logiškai mąstant, atrodytų keista: jei moteris netikusi ir ją tekdavo „auklėti“ kumščiais, kam širsti, kad išeina? Bet dažniausiai logiką tenka pamiršti“, – sako I. Zabulionytė.
Ji prisiminė ir išskirtinį atvejį, kai vyro terorizuojamai moteriai buvo pasiūlyta apsigyventi Krizių centre. Sutuoktiniui pasakiusi, kad išeina gyventi į centrą, sulaukė jo atsiprašymų, baigėsi ir teroras.
„Tikrai nereikia manyti, kad smurtaujama tik alkoholikų šeimose, nors svaigalai atriša rankas smurtautojui. Tai sakau atsakingai, nes galiu patvirtinti, kad tarp mūsų klienčių – ir smurtą patyrusios pedagogės, ir įvairių institucijų tarnautojos“, – akcentavo I. Zabulionytė.
Jos vadovaujamas Panevėžio apskrities specializuotos kompleksinės pagalbos centras pagalbą teikia visos apskrities žmonėms, patyrusiems smurtą.
