Cukinijos – dar XX a. pradžioje lietuvių daržus pasiekusios daržovės, kurias dėl išskirtinės išvaizdos galime vadinti tikromis daržo karalienėmis.
Įdomios formos, tačiau nesumaišomo skonio cukinijos puikiai tinka ir vasariškiems patiekalams gaminti – nuo sočių blynelių iki grilyje keptų užkandžių su rikotos sūriu bei šlakeliu alyvuogių aliejaus.
Tačiau cukinijas vertėtų įtraukti į mitybos racioną ne tik dėl skonio, o ir jose esančių vitaminų ir mineralų.
Išsprendžia bėdas su viduriais. Jeigu kamuoja dirgliosios žarnos sindromas, cukinijos bus bene draugiškiausia organizmui daržovė.
Jose negausu sunkiai virškinamų skaidulų, o toks maistas daug rečiau sukelia vidurių pūtimą, skausmą ar sutrikdo virškinimą, ir ypač sergantiesiems dirgliosios žarnos sindromu.
Stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje. Angliavandenių cukinijose ne itin daug, jų glikemijos indeksas – žemas, todėl pavalgius gliukozės „šuolio“ nebūna.
Jeigu sveikatos sumetimais esate priversti riboti angliavandenių kiekį, cukinijos – idealus pasirinkimas.
Mažina širdies ligų riziką. Kietųjų maistinių skaidulų cukinijose mažai, užtat vandenyje tirpiųjų – daugiau nei užtektinai. Jos ypatingos tuo, kad žarnyne „suriša“ cholesterolį ir riebalus, todėl valgydami cukinijas galite sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, o tai sveika širdžiai.
Dauguma specialistų rekomenduoja moterims 25 g maistinių skaidulų per dieną, vyrams – 38 g.
Būtent dėl tokio kiekio, teigiama, cholesterolio kiekis kraujyje pastebimai sumažėja.
Gali padėti numesti svorio. Vis daugiau tyrimų rodo, kad valgant didelius kiekius vaisių ir daržovių lengviau palaikyti sveiką svorį. O cukinijos, beje, universali daržovė, kurią galima pritaikyti bet kokiam patiekalui, net desertui.
Kovoja su infekcijomis. Cukinijos – puikus vitamino B6, tokio svarbaus sveikam imunitetui, šaltinis.
Vitamino B6 deficitas siejamas su sumažėjusia limfocitų, atliekančių įgyto imuniteto funkcijas, gamyba. Be jų, organizmas negalėtų normaliai pasipriešinti infekcijoms ir virusams.
