Panevėžio savivaldybei vis nepavyksta į miesto centrą sugrąžinti dėl jo rekonstrukcijos prieš keletą metų iškeltų skulptūrų.
Jau du kartus tokiam darbui skelbti viešųjų pirkimų konkursai baigėsi be rezultatų.
Laimė bandoma trečią sykį, tačiau pripažįstama, kad iki Panevėžio 522-ojo gimtadienio šventės pirmąjį rugsėjo savaitgalį visų planuotų meno darbų pargabenti veikiausiai nepavyks.
Laimę bando trečiąkart
Savivaldybė ketino pirmuoju etapu į viešąsias erdves sugrąžinti įmonės „Panevėžio gatvės“ teritorijoje saugomas dešimt skulptūrų. Kitąmet – dar septynias.
Tačiau, Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto Mindaugo Šagamogo teigimu, paskelbus pirmą viešųjų pirkimų konkursą tokiam darbui atlikti, potencialūs rangovai pasiūlė per didelę kainą.
Antram konkursui pateiktoji kaina Savivaldybei jau būtų tikusi, tačiau ją pasiūliusi įmonė per nustatytą terminą nepateikė reikiamų dokumentų.
„Tikimės, kad trečią kartą pagaliau pavyks nupirkti“, – sako M. Šagamogas.
Šį kartą pasiūlymų laukiama iki liepos 25-osios.
Darbai, kuriuos turės atlikti rangovas, nėra itin sudėtingi: įrengti skulptūroms pamatus, kad meno darbų neiškilotų įšalas, vienai kitai reikalingas trinkelių pagrindas.
Skulptūras reikės atsivežti iš jų saugojimo vietos „Panevėžio gatvių“ įmonės gamybos bazės teritorijos, o įkomponavimo niuansus suderinti su Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistais, simpoziumų, per kuriuos skulptūros sukurtos, kuratoriumi skulptoriumi Vytautu Tallat-Kelpša, skulptūras pastatyti ir sutvarkyti aplinką.
„Mano, statybininko, akimis tai nėra kažkas labai sudėtingo. Be abejo, reikės kruopštaus darbo“, – tikina M. Šagamogas.
Iki gimtadienio nebespės
Per pirmąjį etapą po du meno kūrinius planuojama pastatyti Skaistakalnio parke ir Marijonų sode, vieną – Taikos alėjoje, penkis – Senvagėje.
Nors tikėtasi, kad per miesto 522-ąjį gimtadienį Panevėžį jau puoš skulptūros, dar neturint rangovo jų pastatymo terminas vėlinamas mėnesiu – iki spalio 1-osios.
„Suprantame, kad dėl visų pirkimo procedūrų, sutarčių pasirašymo tikrai nėra realu baigti iki rugsėjo 1-osios“, – sako M. Šagamogas.
Iki miesto gimtadienio geriausiu atveju gali į viešąsias erdves sugrįžti tik viena kita skulptūra.
Pasak Savivaldybės atstovo, atsiradus rangovui, su juo bus kalbamasi, kad prioritetas būtų teikiamas toms, kurios turėtų stovėti miesto centre.
Dauguma šių skulptūrų sukurtos 2005–2015 metais skulptoriaus, buvusio Panevėžio dailės mokyklos direktoriaus Vytauto Tallat-Kelpšos iniciatyva organizuotuose penkiuose tarptautiniuose simpoziumuose.
Visi šie meno darbai dovanoti Panevėžiui ir yra miesto nuosavybė.
Ne vienos skulptūros autorius – pasaulinio garso menininkas.
Išsibarstys po miestą
Kur skulptūros turėtų atsirasti, sprendė darbo grupė, sudaryta iš kelių sričių ekspertų.
Sigito Tallat-Kelpšos Senvagėje stovėjęs kūrinys „Vieno skalbimo istorija“ bus perkeltas į Skaistakalnio parką prie tvenkinio, jo „Suolelis vienišam“ taip pat stovės Skaistakalnyje, ties Žagienio upelio užtvanka.
„Gulinti amazonė“, kurios autorius latvis Andris Varpa, iškils Marijonų sode. Ten pat numatoma perkelti ir V. Tallat-Kelpšos „Prologą“.
Dalis skulptūrų bus grąžinta į Senvagę. Maždaug toje vietoje, kur stovėjo metalinis „Panevėžio vėžys“ (autoriai Vilius Puronas, Zigmantas Kazlauskas), dabar įsikurs „Valdovai“ (aut. V. Tallat-Kelpša).
„Balnas dviem“ (aut. V. Tallat-Kelpša) sugrįš kone į tą pačią vietą, kur stovėjo ir anksčiau Senvagėje.
Beveik toje pačioje vietoje Senvagėje atsiras ir „Auskaras“ (aut. Tautvilas Povilionis).
„Kertinis akmuo“ (aut. Alfridas Pajuodis) bus pastatytas Senvagės prieigose – link Smėlynės gatvės tilto, arčiau Panevėžio apygardos teismo.
Daugelio panevėžiečių fotoalbumuose esantis „Šachmatininkas“ (aut. Redas Diržys) taip pat sugrįš į Senvagę, tačiau ne į ankstesnę vietą. Jis atsidurs už pėsčiųjų tilto, arčiau terasų, Kultūros centro link.
O šalia Taikos alėjoje esančio pušynėlio numatyta įkurdinti latvio Dmitrijaus Volkovo „Paparčio žiedą“.
Papuoš parkus
Kitais metais iki rugsėjo 1-osios į Kultūros ir poilsio parką numatyta atvežti australų menininko Benjamino Gilberto anksčiau Senvagėje stovėjusį „Prisitaikymą“.
Prie šiame parke suformuotos akmenų upelio vagos ketinama pastatyti Andriaus Siderkevičiaus skulptūrą „Gražūs“.
O industrinė metalinė Viliaus Purono skulptūra „Panevėžio vėžys“ turėtų paįvairinti „Ekrano“ marių pakrantę.
Laisvės aikštėje stovėjusių skulptūrų likimas skirtingas.
Keturias jų – dvi A. Pajuodžio, V. Tallat-Kelpšos ir Audriaus Tamošaičio, sukurtas per 1999 metais organizuotą skulptorių simpoziumą, planuojama įkurdinti naujame skvere, numatytame senosios autobusų stoties perono vietoje.
O panevėžiečių itin laukiama „Gyvenimo žuvis“ (aut. A. Varžinskas), stovėjusi Laisvės aikštėje ant fontano krašto, dar palauks savo eilės.
Šiai skulptūrai vieta suplanuota Marijonų sode, kur ateityje turėtų atsirasti naujas fontanas.
