Skulptūras grąžins į miestą

Panevėžį puošusios, bet jau kurį laiką iš jo centro iškeltos skulptūros sugrįžta į miestą.

Savivaldybė paskelbė ieškanti rangovo numatytose vietose įrengti pamatus dešimčiai skulptūrų. Dar kita tiek meno kūrinių, nukeltų tvarkant viešąsias miesto erdves, planuojama pastatyti kitais metais.

Skubės iki gimtadienio

Įmonės „Panevėžio gatvės“ gamybos bazėje miesto pakraštyje saugomos daugiau nei dvi dešimtys skulptūrų visuomenei nematomos apie penketą metų. Jos nukeltos tvarkant Laisvės aikštę ir Senvagę.

Dabar ketinama kone pusę jų vėl pastatyti.

Panevėžio savivaldybės Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto Mindaugo Šagamogo teigimu, vyks tik pirmas skulptūrų sugrąžinimo į viešąsias erdves etapas.

Kol kas planuojama po dvi skulptūras pastatyti Skaistakalnio parke ir Marijonų sode, vieną – Taikos alėjoje, penkias – Senvagėje.

Šiuos darbus numatyta atlikti ne vėliau kaip iki rugsėjo 1-osios.

Tad, jei nekils problemų ieškant rangovo, per miesto 522-ąjį gimtadienį Panevėžį jau turėtų puošti simpoziumuose specialiai jam profesionalių menininkų sukurti darbai.

M. Šagamogo manymu, sudėtingiausia bus ne įrengti pamatus skulptūroms, o jas atsivežti iš dabartinės sandėliavimo vietos įmonės „Panevėžio gatvės“ teritorijoje.

Taip pat laiko gali užimti derinimo darbai.

Anot pašnekovo, rangovas su Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistais, simpoziumų, per kuriuos skulptūros sukurtos, kuratoriumi, skulptoriumi Vytautu Tallat-Kelpša turės suderinti meno kūrinių vietas, įkomponavimo niuansus.

Rado naujų vietų

Kur skulptūros turėtų atsirasti, sprendė darbo grupė, sudaryta iš kelių sričių ekspertų.

Iki rugsėjo įvairiose miesto vietose numatyta pastatyti kelias Sigito Tallat-Kelpšos skulptūras. Šio menininko Senvagėje stovėjęs kūrinys „Vieno skalbimo istorija“ bus perkeltas į Skaistakalnio parką prie tvenkinio, jo „Suolelis vienišam“ taip pat stovės Skaistakalnyje, ties Žagienio upelio užtvanka. „Gulinti amazonė“, kurios autorius latvis Andris Varpa, iškils Marijonų sode. Į jį taip pat numatoma perkelti ir Vytauto Tallat-Kelpšos „Prologą“.

Dalis skulptūrų bus grąžinta į Senvagę.

Maždaug toje vietoje, kur stovėjo metalinis „Panevėžio vėžys“ (autoriai Vilius Puronas, Zigmantas Kazlauskas) dabar stovės „Valdovai“ (aut. V. Tallat-Kelpša). „Balnas dviem“ (aut. V. Tallat-Kelpša) sugrįš kone į tą pačią vietą, kur stovėjo ir anksčiau Senvagėje.

Beveik į tą pačią vietą Senvagėje grįš ir „Auskaras“ (aut. Tautvilas Povilionis).

„Kertinis akmuo“ (aut. Alfridas Pajuodis) bus pastatytas Senvagės prieigose – link Smėlynės gatvės tilto, arčiau Panevėžio apygardos teismo.

Daugelio panevėžiečių fotoalbumuose esantis „Šachmatininkas“ (aut. Redas Diržys) taip pat sugrįš į Senvagę, tačiau ne į ankstesnę vietą. Jis atsidurs už pėsčiųjų tilto, arčiau terasų, Kultūros centro link.

O šalia Taikos alėjoje esančio pušynėlio numatyta įkurdinti latvio Dmitrijaus Volkovo „Paparčio žiedą“.

Sugrąžins etapais

Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis dizaino specialistas Arvydas Narkevičius „Sekundei“ yra sakęs, kad pirmiausia bus sugrąžinta dešimt skulptūrų, o antruoju etapu, kurį planuojama įgyvendinti iki kitų metų rugsėjo, – dar 7.

Antruoju etapu į Kultūros ir poilsio parką numatyta atvežti australų menininko Benjamino Gilberto anksčiau Senvagėje stovėjusį „Prisitaikymą“.

Prie šiame parke suformuotos akmenų upelio vagos ketinama pastatyti Andriaus Siderkevičiaus skulptūrą „Gražūs“.

O industrinė metalinė V. Purono skulptūra „Panevėžio vėžys“ turėtų paįvairinti „Ekrano“ marių pakrantę.

Laisvės aikštėje stovėjusių skulptūrų likimas skirtingas.

Keturias jų, dvi Alfrido Pajuodžio, Vytauto Tallat-Kelpšos ir Audriaus Tamošaičio, sukurtas per 1999 metais organizuotą skulptorių simpoziumą, planuojama įkurdinti naujame skvere, numatytame vietoje senosios autobusų stoties perono.

Algimanto Vytėno skulptūrą „Virsmas“ planuojama pastatyti prie pėsčiųjų tako į Skaistakalnio parką.

O panevėžiečių itin laukiama „Gyvenimo žuvis“ (aut. A. Varžinskas), stovėjusi Laisvės aikštėje ant fontano krašto, dar palauks savo eilės. Šiai skulptūrai vieta suplanuota Marijonų sode, kur ateityje turėtų atsirasti naujas fontanas.

Dovana miestui

Dauguma šių skulptūrų sukurtos 2005–2015 metais garsaus skulptoriaus, buvusio Panevėžio dailės mokyklos direktoriaus Vytauto Tallat-Kelpšos iniciatyva organizuotuose penkiuose tarptautiniuose simpoziumuose.

Visos šios skulptūros dovanotos Panevėžiui ir yra miesto nuosavybė.

Jos tuomet statytos ne atsitiktinėse vietose, o parinktos kartu su miesto dizaineriu.

V. Tallat-Kelpša „Sekundei“ yra pasakojęs, kad su skulptoriais, suvažiuodavusiais į simpoziumus, iš anksto būdavo apžiūrimos vietos, kur Panevėžiui sukurti ir dovanoti darbai galėtų stovėti.

Ne vienos skulptūros Senvagėje autorius – pasaulinio garso menininkas.

Pavyzdžiui, skulptūros „Akmenų teatras“ autorius latvis Igoris Dobičinas – įžymybė ne tik savo šalyje, bet ir toli už jos.

Ir paties V. Tallat-Kelpšos kūriniai stovi ne vienoje pasaulio šalyje.

Skulptorius yra sakęs, kad skulptūros galėtų vėl stovėti nebūtinai ankstesnėse vietose – joms tiktų ir atnaujinti parkai.

„Nematau per daug didelių blogybių – bus vienoje ar kitoje vietoje. Svarbu, kad neliktų kažkur sandėlyje, kad žmonės jas matytų“, – svarstė V. Tallat-Kelpša.