Menininkas Mykolas Sauka rašyti pradėjo jau seniai, bet jo tekstus skaitė tik tėvai ir seneliai. Tačiau pirmoji jo apsakymų knyga sulaukė tokio dėmesio, kokio nesitikėjo nė pats autorius.
Jaunasis rašytojas Mykolas Sauka, priimdamas Kazimiero Barėno literatūros premiją, apie savo kūrybą daugžodžiauti nebuvo nusuteikęs.
Apie menininkų Saukų šeimą, įsikūrusią nedideliame Dusetų miestelyje, yra girdėjęs ne vienas meno mylėtojas. Mykolo tėvas Šarūnas, į Lietuvos meninį gyvenimą įsiliejęs devintajame dešimtmetyje, yra vienas žymiausių tapytojų. Už savo darbus jis įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija. Savo kūrybos užmojais vyrui nesusileidžia Nomeda, Mykolo motina.
Pirmuosius savo darbus kartu su tėvais M. Sauka eksponuoti pradėjo dar būdamas 14 metų.
Vilniaus dailės akademiją baigęs vaikinas dabar dažniausiai tituluojamas jaunuoju rašytoju. Tokį vardą jam pelnė pirmoji Rašytojų sąjungos leidyklos išleista jo apsakymų knyga „Grubiai“. Ji iš lentynų graibstyte graibstoma, apie tą kūrinį nepaliauja kalbėti literatūros kritikai, už ją jaunajam rašytojui įteikta 2015-ųjų Kazimiero Barėno literatūrinė premija.
M. Sauka nuo skulptūros nutolti nežada, jis ketina tęsti savo darbus, tačiau apie antrąją knygą kalbėti neskuba. Kaip tvirtina kūrėjas, jam trūksta patirties rašyti, todėl nevengia savo tekstų perrašinėti, kaip pats sako – tašyti ar poliruoti.
Savo kūrybą M. Sauka pradėjo publikuoti maždaug prieš dvejus metus. Į pirmąją knygą sugulė tiek skaitytojams jau žinomi, tiek nauji tekstai, o juos visus sieja stilistinis vientisumas.
Pasižymėjo kuklumu
Savo sveikinimo kalboje Kazimiero Barėno premijos įteikimo vakare literatūros kritikė Emilija Visockaitė pabrėžė, kad M. Sauka susiejo savo senelių ir tėvų talentus – literatūrą ir vizualiuosius menus.
„Vaikams paprastai nepatinka, kai apie juos kalbėti pradedama nuo tėvų – atseit taip sumenkinami asmeniniai pasiekimai. Vis dėlto ne taip dažnai susiduriame su trijų kartų kultūros dinastija. Tad Saukų pavardė yra ne tik našta Mykolui, bet ir intriga skaitytojams“, – kalbėjo E. Visockaitė.
M. Sauka yra retas knygų pristatymų ar kūrybinių vakarų svečias, o jo kuklumą sunkiai gali įveikti net apdovanojimai. O tokių ateityje jam žadamas ne vienas. Rašytojas premiją ir jam skirtus pagyros žodžius priėmė droviai šypsodamasis. Jis jautėsi sutrikęs.
„Sakė, kad mano kalboje turi būti bent trys žodžiai: „Visiems labai ačiū“, – teištarė M. Sauka.
Tai buvo pripažinta trumpiausia per visą Kazimiero Barėno premijų teikimo istoriją pasakyta kalba.
Rašytojo tekstai daug iškalbingesni už pompastikos nemėgstantį menininką, jie puikiai atskleidžia kūrėjo požiūrį į pasaulį. Pasak literatūros kritikės, galima pajusti, kad M. Sauka yra ganėtinai priešiškai nusiteikęs profesorių ir filosofų, akademikų ir snobų atžvilgiu. E. Visockaitė atskleidė, jog M. Sauka pasižymi išskirtinėmis savybėmis. Tarp jaunųjų rašytojų tokios itin retos.
„Pirmiausia išsiskiria niuansuotu kalbos pojūčiu. Antra – ne tiek savo vidinio pasaulio, kiek išorinės tikrovės suvokimu. Trečia – daugialypiu humoro jausmu. Ketvirta – išlavintu savikritikos refleksu ir nesusireikšminu“, – jaunojo rašytojo savitumą gyrė E. Visockaitė.
Skatina jaunuosius rašytojus
Kazimieras Barėnas, tikroji pavardė Barauskas, gimė 1907 metų gruodžio 30 dieną Stanionių kaimo vienkiemyje, Panevėžio rajone.
Jis – Didžiosios Britanijos lietuvių rašytojas, vertėjas, spaudos darbuotojas.
Lietuvių išeivijos veikėjų, kraštiečių Marijos ir Kazimiero Barėnų sumanymu, literatūros premija įsteigta 2007 m., ji skirta jauniesiems rašytojams skatinti.
Lėšos šiai premijai skiriamos iš M. ir K. Barėnų santaupų.
Kazimiero Barėno literatūros premijos laureatas kasmet paskelbiamas gruodžio 30 dieną, o premija įteikiama sausio 12-ąją.
Pirmoji premija buvo įteikta 2008 metais, jos laureate tapo rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė už romaną „Benedikto slenksčiai“.
2009 metais apdovanotas Andrius Jakučiūnas už knygą „Tėvynė“, 2010 metais – Ieva Toleikytė už apsakymų rinkinį „Garstyčių namas“, 2011 metais – Aleksandra Fomina už romaną „Mes vakar buvom saloje“, 2012 metais – Jurga Tumasonytė už knygą „Dirbtinė muselė“, 2014 metais – Tomas Vaiseta už prozos knygą „Paukščių miegas“.
Laureatams įteikiama ne tik premija, bet ir grafiko Ramūno Vereckio sukurtas diplomas.
2015 m. literatūros premijai buvo pasiūlyti keturi autoriai – Monika Budinaitė ir jos knyga „Kanifolijos dulkėse“, Akvilė Kavaliauskaitė su knyga „Du gyvenimai per vieną vasarą“, Mykolas Sauka ir apsakymų rinkinys „Grubiai“ bei Agnė Žagrakalytė ir jos antroji prozos knyga „Klara“.
Audinga SATKŪNAITĖ
