Pasibaigė penktasis tarptautinis akmens skulptūros simpoziumas. Jame akmenis tramdė keturi skulptoriai: du panevėžiečiai, makedonas ir graikas.
Triūsė dvi savaites
Panevėžyje pasibaigė dvi savaites trukęs penktasis tarptautinis simpoziumas „Skulptūra tarp mūsų“. Jis buvo skirtas Panevėžio 510-ajam gimtadieniui.
Kadangi keturi akmens meistrai darbavosi bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ teritorijoje, jie ten ir pristatė savo sukur
tas skulptūras. Miestui darbus kūrė keturi meistrai – Vytautas Tallat-Kelpša ir Sigitas Tallat-Kelpša (Lietuva), Michailas Vouzounerakis (Graikija), Andrejus Mitevskis (Makedonija). Projektui, kuriam įgyvendinti miesto Savivaldybė skyrė 22 tūkstančius litų, o Kultūros ministerija pridėjo 10 tūkst. litų, vadovavo V. Tallat-Kelpša.
Prieš porą metų vykusiam akmens skulptūrų simpoziumui miesto Savivaldybė skyrė 30 tūkstančių litų. Tada skulptūras Panevėžiui kūrė penki menininkai.
Pulsuoja energija
Skulptorius iš Makedonijos A. Mitevskis akmenyje įprasmino mintį.
„Mintis tarsi išsilaisvina iš akmens. Tokia ir buvo mano idėja – suskaldytame akmenyje parodyti formą, kai yra duoti du taškai – pradžia ir pabaiga, o juos jungia tiltas. Kūrinio forma energinga, nes ir pačios mintys pulsuoja energija“, – aiškino A. Mitevskis.
Skulptorius „Sekundei“ prisipažino, kad jau išrinkęs vietą savo kūriniui. Pasak užsieniečio menininko, akmeninė skulptūra turėtų stovėti netoli paminklo kunigaikščiui Aleksandrui.
„Ta vieta arčiau tilto per Nevėžio upę. Man ji atrodo tinkamiausia, nes skulptūroje galima įžvelgti tilto motyvą“, – pasakojo skulptorius iš Makedonijos.
Jis savo kūrinį pavadino „Energinga forma“. Menininkas Lietuvoje vieši pirmą kartą.
„Labai patiko Panevėžio miestas. Sąlygos kurti buvo sudarytos puikios. Susipažinau su vietos kūrėjais, o kiekviena pažintis praplečia akiratį. Nesigailiu atvykęs“, – simpoziumą gyrė A. Mitevskis.
Akmeninis bučinys
Akmens meistro iš Graikijos M. Vouzounerakio skulptūra – visai kitokia.
„Kūrinys susijęs su senosios Graikijos mitologija, su Kreta ir su Minotauro labirintais. Juose galima pasiklysti, o paskui atrasti kelią. Kiekvienas turime ieškoti savo kelio ir suvokti savo labirintą. Akmenyje įprasminau praeities ir dabarties ryšį“, – aiškino graikas.
Jis savo kūrinį pavadino „Susikertantys keliai“.
Panevėžiečio skulptoriaus S. Tallat-Kelpšos kūrinys „Bučinys iš miško“ liks stovėti bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ teritorijoje. Mat menininkas įsitikinęs, kad miesto erdvėse pastatyta skulptūra būtų apipiešta.
„Mano kūrinys neturi tokių slėpinių, kaip užsienio kolegų skulptūros. Iš akmeninio ežiuko išnirusios išraiškingos lūpos atkištos bučiniui.
Todėl ir sakau, kad skulptūrą pastačius kokiame nors skvere ji būtų nuspalvinta“, – šypsodamas kalbėjo menininkas.
Tačiau į pristatymą atėję panevėžiečiai turėjo kitokią nuomonę. Ne vienas, žvelgdamas į išraiškingas akmenines lūpas, siūlė skulptūrą pastatyti Senvagėje. Esą meno kūrinys būtų populiarus tarp jaunavedžių.
Surengti sudėtinga
Simpoziumo vadovas skulptorius V. Tallat-Kelpša savo skulptūrą pavadino „Sizifas“. Tačiau neatmeta ir tokio varianto, kad panevėžiečiai sugalvos kitokį pavadinimą.
„Puiku, kad žmonės patys kuria pavadinimus ir mato kitaip nei autorius“, – mano V. Tallat-Kelpša.
Menininkas palygino skulptoriaus ir Sizifo darbą.
„Jis kasdien rideno akmenį į kalną. Beprasmiškas yra ir skulptoriaus darbas – gremžti akmenį. Tačiau kuo nors nusivylęs, kaskart vis sugrįžti prie akmens. Smagu, kad gali pasidžiaugti baigtu kūriniu, nes visi simpoziumuose sukurti darbai – dovana Panevėžiui“, – kalbėjo meistras.
V. Tallat-Kelpša neslėpė, kad organizuoti tokius renginius gana sudėtinga. Esą labai daug ką lemia, kiek skiriama pinigų.
„Todėl nieko keisto, kad dalyvavo tik keturi menininkai“, – padarė išvadą.
Pasak skulptoriaus, apie galimybę dalyvauti simpoziume buvo skelbta tarptautinės skulptorių asociacijos tinklalapyje.
„Atsiliepė apie dvidešimt menininkų – daugiausia iš užsienio. Tarp jų ir tie, kurie jau yra dalyvavę mūsų projekte. Atrinkdami autorius atsižvelgėme į simpoziumui gautą finansavimą, o užsieniečius pakvietėme tuos, kurių pas mus dar nebuvo“, – teigė simpoziumo organizatorius.
Raimonda MIKUČIONYTĖ
