Daugiau nei tris dešimtmečius dėvėtais drabužiais žavėjęsi panevėžiečiai ima keisti įpročius – perka naujus rūbus. Taip teigia pirmųjų pardavėjai, stebintys gerokai sumenkusias, sparčiai tirpstančias pirkėjų gretas.
Prekeivių pastebėjimu, dėvėtus drabužius beperka tik ištikimiausi klientai. Vieni jų tvirtina tarp naujų prekių tokios geros kokybės apdarų negaunantys, kiti gi atvirai prisipažįsta mėgstantys pasirausti nebenaujų drabužių lentynose ieškodami ten slypinčių „perliukų“.
Žinia, užsukti į vadinamuosius skudurynus masina ir santykinai nedidelė jų kaina.
Akcijomis nebesugundo
Dėvėti rūbai, kaip ir nebenauji automobiliai, į Lietuvą pradėti vežti atgautos nepriklausomybės pradžioje, taigi daugiau nei prieš tris dešimtmečius.
Vakariečių padėvėti ir jiems nebereikalingi tapę drabužiai vienu metu netgi buvo tapę deficitu – prie jų parduotuvių rikiuodavosi eilės.
Panevėžys anuomet garsėjo dėvėtų drabužių parduotuvėlių gausa. Būta jų visose centrinėse miesto gatvėse, įskaitant ir pačią jo širdį – Laisvės aikštę. O J. Basanavičiaus gatvės reto medinuko durų nevarstė panešiotų apdarų pirkėjai.
„Dabar mus, smulkiuosius verslininkus, baigia išstumti didieji prekybos tinklai, – sako Ukmergės gatvėje dėvėtais drabužiais prekiaujanti Alfa Morkevičienė. – Jų parduotuvių yra visuose Lietuvos miestuose, tad ko neparduoda Panevėžyje, veža į Pasvalį, dar kitur, kol prekę galiausiai nuperka. Mes, mažieji, esame priversti laukti, kol dėvėtą drabužį nupirks mūsų parduotuvėlėse.“
Sulaukdama vis mažiau pirkėjų, Alfa paskelbė akciją: vieną rūbą perki – antras dovanojamas.
„Deja, net ir tuo nesudominau – daugiau pirkėjų neatėjo“, – pasiguodė.
A. Morkevičienė sako suprantanti, jog žmonės Panevėžyje gyvena tikrai geriau ir gražiau nei prieš kelis dešimtmečius. O štai dėvėtų drabužių krautuvėlės kaip buvo, taip ir liko apšiurusiuose mediniuose namukuose.
„Nepatraukliai tie namukai atrodo, gal ir dėl to pirkėjų sumažėjo“, – svarsto prekiautoja.
Jaučiasi nukonkuruoti
Dar ne taip seniai J. Basanavičiaus gatvė buvo ta Panevėžio vieta, kurioje jei ne kiekviename, tai kas antrame individualiame name veikė po dėvėtų drabužių parduotuvę.
Dabar čia savo krautuvėlę turinti Laima sako suskaičiavusi, kad visoje gatvėje jų teliko trys.
„Visai šalia stovinčių daugiaaukščių pirmuosiuose aukštuose įkurtos vadinamosios tinklinės dėvėtų drabužių parduotuvės, kurių yra visoje Lietuvoje. Nukonkuravo jos mus, mažuosius prekybininkus“, – konstatuoja prekiautoja.
Prisidėjo, anot Laimos, ir tai, kad dėvėtų drabužių tiekėjai, iš kurių prekės perkamos maišais, pakeitė taktiką.
„Anksčiau dėvėtų rūbų maiše rasdavai jų pačių įvairiausių – dabar į maišus kraunami rūšiuoti drabužiai, – atviravo „Sekundei“ pašnekovė. – O tai reiškia, kad vienuose maišuose – sportiniai kostiumai, kituose – palaidinės, trečiuose – džinsai. Vadinasi, viso didžiulio maišo turinį teks parduoti ir tik tada bus galima pirkti naują.“
Kaip vieną įsimintiniausių atvejų prekiaujant dėvėtais drabužiais Laima prisimena patirtą neviltį, kai prieš gerą dešimtmetį vienas prekių maišas pasirodė esąs prikimštas naujų, bet paplėšytų džinsų.
„Tuomet suplėšytų džinsų Panevėžyje dar niekas nemūvėjo, tad nuliūdau sumokėjusi nemažai pinigų už netinkamą prekę. Bet mano džiaugsmui tuos džinsus nupirko gana greitai, nes Vakaruose tokius jau nešiojo, o tie, kas seka mados tendencijas, apie tai žinojo“, – mena verslininkė.
„Dabar mus, smulkiuosius verslininkus, baigia išstumti didieji prekybos tinklai. Jų parduotuvių yra visuose Lietuvos miestuose, tad ko neparduoda Panevėžyje, veža į Pasvalį, dar kitur, kol prekę galiausiai nuperka.“
A. Morkevičienė
Nebeperka sijonų
Ketvirtį amžiaus Savanorių aikštės parduotuvėje dėvėtais drabužiais prekiaujanti Nijolė Juknienė sako, jog per tiek laiko susidarė savų pirkėjų ratas. Jie ir yra pagrindiniai krautuvėlės lankytojai.
Šeimininkė neslepia tarp nuolatinių dėvėtų rūbų pirkėjų matanti ir pedagogų, ir medikų. Ateina ir išėjusiųjų iš kalėjimo, kurie apie tai pasisako, o įsidrąsinę paprašo vieną ar kitą drabužį dovanoti.
„Jei tik paprašo, visada parenku ir padovanoju“, – tvirtina Nijolė. Ir čia pat pasiguodžia, kaip sunku šiais laikais parduoti sijonus – nes moterys jų mažai beperka. Vyrams vis mažiau reikia švarkų.
Anksčiau N. Juknienė sako prekiaudavusi dėvėtais rūbais iš Anglijos, dabar – švediškais, daniškais.
„Siuntose iš Anglijos būdavo nemažai sintetinių rūbų – pirkėjai tokių greitai atsikando, nori natūralių. O švediški ir daniški – kaip tik natūralūs, tad perkami“, – aiškina pardavėja.
Prekiaudavusi ji ir iš Vokietijos atvežtais dėvėtais drabužiais, tačiau netruko įsitikinti, kad taupūs vokiečiai drabužius dėvi, kol šie visai nusinešioja, taigi siuntose būdavo daug nebetinkamų parduoti.
Visiškai naujų, dargi su etiketėmis, drabužių, pasak jos, gaunama mažai. Tačiau, jei tokių pasitaiko, paprastai paaiškėja, kad arba rūbas brokuotas, arba jau visiškai nebemadingas.
Konkurentas – internetas
Permainų vėjus pajuto ne tik Aukštaitijos sostinės prekybininkai – pasiekė jie ir garsiuosius angarus Panevėžio pašonėje, į kuriuos dėvėtų drabužių pirkti važiuota kone iš visos Lietuvos.
Juose verslaujanti Irma Antanaitienė pripažįsta, kad prekyba jau nebe tokia, kaip buvusi.
„Sumenko prekyba per kovido pandemiją, o po jos taip ir neatsigavome“, – Irmos teigimu, per kovidinių suvaržymų metus prekyba dėvėtais drabužiais irgi persikėlė į internetą.
Po Panevėžio rajono bei kaimyninių savivaldybių miestelius ir kaimus dėvėtus drabužius išvežiojanti ir jais prekiaujanti Virginija sako galinti paliudyti, jog ne tik Panevėžyje, bet ir kaimiškosiose vietovėse tokios prekės nebėra paklausios.
Pasak jos, tapo įprasta, kad kaimų šalikelėse prekiaujama ir dėvėtais, ir naujais drabužiais.
„Naujus perka kur kas geriau“, – tikina Virginija ir sako, jog anksčiau tarp dėvėtų prekių ieškodavę originalių, vienetinių daiktų dabar žmonės dažniau renkasi ne tik naujus, bet ir praktiškus drabužius.
Tad Virginija nesistebi, jog kaimuose kadaise klestėjusi prekyba dėvėtais drabužiais po atviru dangumi baigia išnykti: vieni pardavėjai pradėjo gauti pensijas, jaunesni – įsidarbino įmonėse, o nebepelningo tapusio dėvėtų rūbų verslo atsisakė.
