Puolusi gelbėti jau daugelį metų po kiekvieno lietaus skęstančią Trakiškio gyvenvietę rajono Savivaldybė sulaukė netikėto akibrokšto – keletas trakiškiečių, anksčiau nepareiškusių jokių pretenzijų, staiga pasitelkę žiniasklaidą ėmė stabdyti melioracijos darbus pradėjusius ekskavatorius.
Gyvenvietės nusausinimo projektą parengę Savivaldybės darbuotojai ir Trakiškio bendruomenės pirmininkas liko apstulbę – apie savo nepasitenkinimą žmonės jiems nieko nebuvo užsiminę, nors su projektu turėjo galimybę susipažinti kiekvienas.
Trečiadienį sukvietę kaimą į susirinkimą projekto rengėjai ir rangovai tikėjosi, kad bus rastas kompromisas, tačiau sausai gyvenantys ir skęstantiems kaimynams abejingi Topolių gatvės gyventojai liko kategoriški: ekskavatorių į kiemus tikino neįsileisią, bet raštiškai savo nesutikimą patvirtinti taip pat atsisakė.
Pasinaudojo vienintele galimybe
Rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Algis Dzikas prisipažino dar negalintis atsigauti perskaitęs viename dienraštyje pasirodžiusį straipsnį esą Savivaldybė pasiruošusi milijonus švaistyti dykumai sausinti. Ant A.Dziko darbo stalo – šūsnis dar nuo 1998-ųjų trakiškiečių pateiktų prašymų. Juose aiškinama, kad pavasarį ir rudenį liūčių metu patvinsta ne tik kiemai ir daržai – vandens apsemiami ir namų rūsiai. Pūnančių namų kambariuose neišnyksta drėgmės skleidžiamas specifinis kvapas. Pasak vyriausiojo specialisto, melioracija būtina ne tik Trakiškyje, bet šioje gyvenvietėje – ypač.
“Iš Savivaldybės ir valstybės melioracijai skiriamų lėšų kapitališkai sutvarkyti taip skęstančias rajono gyvenvietes nebuvo jokių galimybių”, – pabrėžė A.Dzikas. Praėjusiais metais Savivaldybė pateikė paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Parengus projektą dviem rajono gyvenvietėms – Trakiškio ir Perekšlių – buvo gauta 1 mln. 709 tūkst. litų. Dešimt procentų šios sumos – beveik 299 tūkst. litų – prisidėjo pati Savivaldybė. Prieš kelias savaites Trakiškyje pradėti sausinimo darbai.
“Šios fondų skirtos lėšos laimėjus projektą buvo vienintelė galimybė padėti žmonėms. Dabar jiems nereikia pridėti nė lito, kad melioracija būtų atlikta”, – pabrėžė A.Dzikas. Trakiškis, pasak jo, pirmoji gyvenvietė rajone, kurioje pradėti sausinimo darbai. Juos planuojama užbaigti dar šiais metais.
Šaukštas deguto jau įpiltas
Gyvenvietės sausinimo projektas buvo pateiktas bendruomenei – tris savaites visi viešai galėjo susipažinti su būsimojo drenažo sistema ir teikti siūlymus. “Atsibudo po laiko”, – stebėjosi sausai gyvenančių Topolių gatvės gyventojų pasipiktinimu A.Dzikas.
Anot bendruomenės pirmininko Eimanto Leonavičiaus, sudėtinga būtų tikėtis, kad dėl dar tarybiniais laikais gyvenvietėje atliktos melioracijos kol kas sausai gyvenanti Trakiškio dalis ir po kelių dešimčių metų nepatvins. “Ar dar ilgai ta senoji melioracija laikys?” – abejojo pirmininkas.
Jo teigimu, apytiksliais skaičiavimais, laimėtas projektas nusausinimo darbams kiekvienam Trakiškio kiemui atneša po 8000 litų investicijų. E.Leonavičius stebėjosi, kodėl Topolių gatvės gyventojai neišsakė savo pretenzijų dėl projekto nei jam, nei Savivaldybės atstovams, o laukė, kol bus pradėti darbai. “Šaukštas deguto jau įpiltas. Ar kas benorės investuoti į kitus mūsų projektus?” – abejojo bendruomenės pirmininkas.
Kelių gyventojų sukeltas maištas nustebino ir buvusį kolūkio pirmininką Rimantą Bikelį. “Kam kai kuriems trakiškiečiams daržus sodinti, jei vis tiek jie paskęsta? Didelė neteisybė, jei kas nors mano, kad gyvenvietė – Sacharos dykuma. Kaimynas turi galvoti apie kaimyną – vis dėlto šalia reiks gyventi. Yra Dievo pirštas ir jis gali nubausti žiūrinčiuosius tik į savo kiemą”, – kalbėjo R.Bikelis.
Pageidavo paplūdimio
Kad gyvenvietės sausinimas – ypač aktuali problema trakiškiečiams, įrodė susirinkimo metu pilnutėlė salė. Tačiau per žiniasklaidą pretenzijas prieš melioraciją reiškusiųjų joje tebuvo vos pora. Jie ir toliau tikino savo nuomonės nekeisiantys ir ekskavatorių į savo kiemus neįsileisiantys – jų dirvožemiai ir taip sausi. Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytautas Kriaučiūnas patikino, kad projektą galima pakoreguoti, bet tam turi būti teisinis pagrindas – nesutinkantieji su atliekama melioracija turi raštiškai jos atsisakyti.
Po tokio vedėjo perspėjimo Topolių gatvė trakiškiečiams ir Savivaldybei pateikė dar vieną akibrokštą. “Mes to projekto neprašėme, mes jo raštu ir neatsisakysime”, – pareiškė šios gatvės gyventoja Liuda Miknienė. Salėje kilus pasipiktinimui, kad taip trukdomi darbai gali užsitęsti ir prasidėjus lietingiems orams visai sustoti, moteris išliko kategoriška.
Anot jos, beveik prieš metus vykusiame susirinkime buvo tik kalbėta, kad reikia surinkti kuo daugiau trakiškiečių, pageidaujančių melioracijos, parašų – apie tai, jog sausinimas palies ir jos kiemą, L.Miknienė tvirtino nežinojusi. Tačiau V.Kriaučiūnui pasiteiravus, ar moteris dalyvavo susirinkime, kai bendruomenei buvo pristatytas melioracijos projektas, L.Miknienė prisipažino, kad ne. Įsitikinusi, jog ES fondų gyvenvietės nusausinimui skirtąsias lėšas bendruomenė gali panaudoti pagal savo poreikius, moteris siūlė už jas įrengti paplūdimį.
Nors melioracijos nekantriai laukiantys trakiškiečiai ragino čia pat salėje surinkti raštiškus prieštaraujančiųjų atsisakymus, tačiau V.Kriaučiūnas, tikėdamasis, jog besirūpinantieji tik savo kiemo gerove vis dėlto neliks abejingi skęstantiems kaimynams, pasiūlė pirmadienį dar kartą rinktis išsakyti pretenzijų projekto rengėjams ir rangovams.
Atstatyti tvoras pasirodė per maža
“Reta kita savivaldybė taip remia žmonių iniciatyvą. Jei būtume nesuskubę pateikti pernai paraiškos, šiais metais to padaryti nebegalėtume – jos jau nebepriimamos ir tokiems darbams ES fonduose lėšų nebenumatyta.
Turime pagaliau padėti tašką dėl projekto pakoregavimo – atliekame visas teisines procedūras ir tęsiame sausinimą toliau”, – paragino V.Kriaučiūnas. Trakiškio gyventojų susirinkime dalyvavęs Miežiškių seniūnijos seniūnas Juozas Bartulis prisiminė, kad didžiajai Trakiškio daliai kenčiant nuo drėgmės buvo bandyta pagelbėti Savivaldybės lėšomis – kasamas griovys.
“Tokių, kaip numatyta projekte, darbų rajono lėšomis nebūtume padarę. Turėjau viltį, kad 2007-aisiais toks pat projektas bus ir Miežiškiuose įgyvendintas, tačiau dabar matau, kad to gali ir nebebūti. Kiekvienas turi iš anksto pagalvoti, o ne po laiko pretenzijas reikšti – namų melioratoriai juk nenugriaus, iškastus griovius užlygins”, – apeliavo į sumaištį sukėlusiųjų logiką J.Bartulis.
Jo žodžius patvirtino sausinimo darbus atliekančios AB “Panevėžio melioracija” direktorius Jonas Dambrauskas. Pasak jo, laikini nesklandumai užsitęsti gali apie 1,5 mėnesio – melioruojant nugriautos tvoros bus atstatytos, sutvarkyti sausinant perkasti įvažiavimai. Tačiau ir taip nė lito prie nusausinimo darbų neprisidėjusiems gyventojams to pasirodė per maža – kai kam norėjosi, kad melioratoriai dargi ir pievutes kiemuose užsėtų.
Inga KontrimavičiūtĖ
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Tvirtinusi, jog jos kaimui melioracija nereikalinga, L.Miknienė (antra iš dešinės) vis dėlto raštiškai patvirtinti savo atsisakymo nesiryžo.
