Skandalingasis kojos kėlėjas vėl žadina aistras

Skaitytojo pasiūlyta tema

Prieš du dešimtmečius Marijonų ir Liepų alėjos gatvių kampe nelegaliai iškilusi medinė skulptūra „Prie Nevėžio krantų kelkim koją kartu“ keičiantis miestui ėmė praeiviams badyti akis.

Medinio šuns autorius Rytis Zaveckas taip išreiškė protestą prieš keturkojų savininkus, paliekančius augintinių krūveles. Dabar vaizduojanti koją pakėlusį šunelį skulptūra pati tampa vizualine tarša.

Autorius sutinka, kad ją būtina tvarkyti. Visgi tvirtina, kad kol keturkojai bus svarbesni už kultūrą, tol šis kūrinys nepraras aktualumo.

Ne kultūra, o chaltūra

„Sekundei“ laišką atsiuntusi panevėžietė Regina Klungytė pasakoja Panevėžyje gyvenanti daugiau nei dvidešimt penkerius metus. Per tą laiką miestas jai tapo savas, o jo problemos svarbios. Prieš du dešimtmečius, kai Panevėžys buvo pelnęs Čikagos etiketę, Reginos nuomone, buvo suprantamas menininko R. Zavecko noras pastatyti paminklą, kuris auklėtų neatsakingus šunų šeimininkus. Tačiau dabar, įsitikinusi panevėžietė, ši skulptūra ne tik praradusi aktualumą, bet ir pati tapo vizualinės taršos pavyzdžiu – apaugusi samanomis, nenusakomos spalvos, pūvanti, lyg prie konteinerio išmestas rakandas.

„Mačiau miesto pasikeitimus – ir gerus, ir ne visai. Tačiau tikrai galiu pasakyti, kad paskutinius dešimt metų Panevėžys išgražėjo, atjaunėjo, pagyvėjo. Buvęs sukurtas Čikagos įvaizdis – jau anachronizmas. Paaiškinkite man, kaip dera prie modernaus miesto vaizdo ta stovinti su išpuvusiu pagrindu kolona iš medžio su kažkokiu baubu ant trijų kojų. Tai – meno kūrinys, užėmęs gražią vietą Marijonų gatvės ir Liepų alėjos sankirtos vejoje? Abejoju. Man atrodo, kad tas daiktas yra chaltūra“, – įsitikinusi R. Klungytė.

Nori tikro meno

Panevėžietės teigimu, sena medinė skulptūra nepatinka ir jos kaimynams. Vietoj beyrančios ir estetiškai nepatrauklios šuns skulptūros jie verčiau norėtų matyti profesionalaus menininko darbą.

R. Klungytės nuomone, atsisveikinus su koją pakėlusiu mediniu šunimi, čia vietą galėtų rasti kuri nors iš skulptūrų, iškeltų iš Senvagės ir Laisvės aikštės per rekonstrukciją.

„Gal laikraštis galėtų išspausdinti profesionalių menininkų, architektų nuomonę apie tą styrantį „grožį“? O gal jo autorius norėtų priglausti jį savo kieme? Nejaugi negalima čia pastatyti tikro meno kūrinio, juk yra daugybė menininkų sukurtų darbų, kurie buvo iškelti iš miesto centro ir iki šiol nerado savo vietos“, – teigė R. Klungytė.

Siūlo į Lietuvos herbą

Prieš kiek daugiau nei du dešimtmečius medžio drožėjo R. Zavecko nelegaliai pastatyta skulptūra – ant kolonos stovintis ir pakėlęs užpakalinę leteną „savo reikalą“ atliekantis šuo – buvo savotiška protesto akcija.

Skulptūros autorius taip siekęs paauklėti šunų šeimininkus, kurie po pasivaikščiojimų palieka „užminuotas“ pievas.

Pasak menininko, nors situacija per tuos porą dešimtmečių išties pagerėjusi, bet ne tiek, kad jo autorinis darbas prarastų aktualumą.

„Gal minimalūs pokyčiai per tuos du dešimtmečius jau įvykę, bet iš esmės ta problematika aktuali visai Lietuvai. Ši mano skulptūra turėtų tapti ir naujuoju Lietuvos herbu, nes vienareikšmiškai žmonėms svarbesni šunys nei Vytis. Todėl ta skulptūra nepraradusi aktualumo ir dabar“, – aiškina skandalingasis menininkas.

Tiesa, jis sutinka, kad pati skulptūra jau pavargusi, paveikta besikeičiančių klimato sąlygų. Nepaisant to, jos pašalinti R. Zaveckas kategoriškai nesutinka.

„Medis nėra ilgaamžis, tad kažkokių sprendimų dėl saugumo reikės imtis. Visgi skulptūra buvo daryta ne iš ąžuolo, teks pagalvoti, kaip ją atnaujinti. Nors suprantu, kad visuomenės neperauklėsiu, kol šunys bus svarbiau už kultūrą“, – sakė R. Zaveckas.

Dovana per prievartą

Prieštaringų vertinimų R. Zavecko skulptūra sulaukia ne tik dabar, bet jų būta ir tuomet, kai išdygo Marijonų ir Liepų alėjos sankirtoje, priešais daugiabutį esančiame skverelyje.

Ją drožėjas pastatė nelegaliai.

R. Zaveckas prašymą pastatyti gamtinius reikalus atliekančio šuns skulptūrą pateikęs tuomečiam Kultūros komitetui. Darbams atlikti autorius paprašęs ir pinigų. Tačiau tiek Kultūros komitetas, tiek ir prašymą svarsčiusi darbo grupė R. Zavecko prašymą atmetė. Medžio drožėjas buvo įspėtas, kad jei skulptūrą visgi išdrįs statyti valstybinėje žemėje, jo lauktų nemažos baudos.

Tai menininko nuo sumanymo neatgrasė. Kaip R. Zaveckas tąkart sakęs, reikia elgtis įžūliai ir statyti medžio skulptūrą valstybinėje žemėje, juk daugiabučiuose laikomi šunys teršia valstybinę žemę.

Nors miesto valdžia priešinosi, kad šią vietą ženklintų tokia skulptūra, visgi į jos atidengimo

iškilmes atvyko tuometis Savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius. Jis menininkui įteikė oficialų leidimą, suteikiantį teisę šioje vietoje pastatyti skulptūrą.

Paklaustas, kaip jam pasisekė pakeisti valdžios nuomonę, R. Zaveckas pasakojo, jog ėmėsi gudraus manevro: savo darbą apdraudė draudimo bendrovėje. „Jeigu jie šunį būtų nugriovę, būtų sumokėję draudimą“, – tada kalbėjo R. Zaveckas.

Išsigando paminklo biurokratams

Tuometis Savivaldybės administracijos direktorius, o šiuo metu Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius teigė, kad tąkart R. Zaveckui tikrai buvo išduotas leidimas statyti paminklą, jį pasirašęs tuometis Architektūros skyriaus vedėjas.

„Nemanau, kad ta skulptūra dar aktuali mūsų dienomis. Bet tąkart leidimas buvo suteiktas, siekiant išspręsti kilusį ažiotažą. R. Zaveckas Laisvės aikštėje planavo statyti paminklą ir biurokratams, bet kai pasakėme, kad leidimą duosime, šios idėjos atsisakė“, – pamena V. Matkevičius.