Vakar miesto Savivaldybės Socialinės paramos centro
direktorės pavaduotoja Zita Ragėnienė, išmokų specialistė Silvija Kraskauskienė
bei Transporto ir socialinių paslaugų skyriaus vadovė Skaidrė Jočienė apsilankė
gegužės 22 d. šimtąjį gimtadienį švęsiančio panevėžiečio Juozo Musteikio
namuose. Guvus jubiliatas jaudinosi klausydamasis sveikinimo žodžių ir visoms
jam stiprybės ir sveikatos linkinčioms moterims džentelmeniškai bučiavo rankas.
J.Musteikis tikino tokio dėmesio nesitikėjęs, bet šimtamečiui malonu, kad jį
pagerbė miesto valdžia. Buvęs politinis kalinys, ilgus metus kalėjęs Vorkutos
lageriuose, nė neabejoja, kad būtent ten iškęsti sunkumai ir yra viena iš
ilgaamžiškumo paslapčių. “Ten galėjo išlikti tik stipriausieji”,- įsitikinęs
J.Musteikis.
Tremtis išblaškė šeimą
Jubiliatas gimė Utenos rajone, Tauragnų valsčiuje. Ponas Juozas buvo jauniausias septynių vaikų šeimoje. Visi broliai ir seserys jau Anapus. Kalbėdamas apie savo gyvenimą šimtametis vis sugrįžta prie jam bene skaudžiausių įvykių. 1945-aisiais jis, valsčiaus viršaičio padėjėjas, suimamas kagėbistų. Žiaurumu garsėjusi sovietų struktūra J.Musteikį kaltino ryšiais su partizanais. Ponas Juozas pripažįsta, kad iki šiol pamena KGB kalėjimo rūsiuose Vilniuje patirtus žiaurumus. “Mušė, vis prašė sakyti partizanų pavardes”,- pasakoja šimtametis. Kankinimus atlaikęs J.Musteikis dar daug ką turėjo iškęsti. Jis su kitais sovietams neįtikusiais lietuviais gyvuliniais vagonais iškeliavo į Sibirą – į Vorkutos lagerius. Tiesa, kagėbistai J.Musteikiui surengė ypatingas palydas – keraminiu Vyčiu tvojo per galvą. “Baisiausia – badas. Gauni duonos kriaukšlę ir šlakelį šilto vandens. Visąlaik buvome alkani”,- apie gyvenimą Vorkutoje pasakojo šimtametis.
Dar po trejų metų už ryšius su partizanais tokio paties likimo sulaukė jo žmona Apolonija. Prieš suimama ji dar spėjo nuo kelių nustumti penkiametį juodviejų sūnų Laimutį. Vaikas liko Lietuvoje. Motina atsidūrė Komijos žemėje. Ilgai sutuoktiniai vienas apie kitą nieko nežinojo, kol paaugęs Laimutis, siųsdamas tėvui į Vorkutą siuntinį, ant laikraščio užrašė mamos adresą. Juozas ir Apolonija pradėjo susirašinėti. Atlikusi bausmę, žmona atvyko pas Juozą į Vorkutą. Šeima į Lietuvą grįžo 1965-aisiais. Geležinkelio stotyje jų laukė jau paauglys sūnus. Perėjusi ilgą ir nelengvą kančių kelią šeima pagaliau vėl buvo kartu.
Meile ir rūpesčiu apgaubė marti
Politiniam kaliniui Juozui nebuvo lengva ir sugrįžus į gimtinę. Daug metų J.Musteikis dirbo Panevėžio cukraus fabrike. Likimas atsiuntė jo šeimai dar vieną išbandymą – tragiškai žuvo vienintelis sūnus Laimutis. Dabar ponas Juozas gyvena kartu su marčia Bronislava Musteikiene. Pedagogė uošvį apibūdina kaip labai šviesų, guvų, neįnoringą žmogų. Ponas Juozas į lauką retai beišeina – butas penktame aukšte, įveikti daugybę laiptų jau ne jo jėgoms. Ponia Bronislava pasakojo, kad šimtametis mielai skaito laikraščius ir itin domisi politika. “Mėgstu žiūrėti “Spaudos klubą”. Ko tie politikai neprišneka”,- šypsojosi jubiliatas. Šeima rengiasi švęsti pono Juozo jubiliejų. “Šventė truks dvi dienas – pagerbti Juozą nori draugai ir namo kaimynai, kitą dieną rinksis šeima”,- pasakojo B.Musteikienė. Šimtametį sveikins du anūkai ir pora proanūkių. “Jis – labai geras žmogus, anūkams ir žuvusį tėtį atstojo”,- gerų žodžių uošviui negailėjo B.Musteikienė.
Paklaustas, ar yra ilgaamžiškumo paslaptis, ponas Juozas šypsojosi. “Išgerdavau ir cigaretę surūkydavau, bet vargui prispaudus ne tas buvo galvoj”,- tvirtina šimtametis. Ir vakar su Socialinės paramos centro atstovėmis jis pakėlė simbolinę šampano taurę – už šimtąjį pavasarį ir už tuos, kurie padėjo jo sulaukti.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
S.Kašino nuotr. B.Musteikienė tvirtino, kad garbingą jubiliejų švenčiantis uošvis – šviesus, guvus ir itin geros širdies žmogus.
