Europarlamentaras, filosofas, visuomenės veikėjas ir tiesiog meno gurmanas Leonidas Donskis, panevėžiečiams pristatydamas savo naujausią kūrinį – esė rinkinį „Mažoji Europa: esteto žemėlapis“, teigė, kad tai yra savotiškas estetinis gidas, padedantis atrasti tai, kas yra labai maža, kad pastebėtum žemėlapyje, bet taip įspūdinga, kad norisi sugrįžti vėl ir vėl.
Žavi tai, kas maža
Anot L.Donskio, nors visuomenėje šiuo metu jį žmonės dažniau mato kaip politiką, rašymas yra nuolatinė jo būsena, neatsiejama asmenybės dalis.
„Knyga negimsta vien iš sėdėjimo ir rašymo. Tu ją išnešioji kaip kūdikį. Turi būti paliestas kažkokios idėjos, su ja gyventi ir po to galvoti, kaip ją paversti tekstu“, – kalbėjo filosofas.
Knygoje persipynė keli dalykai: stiprūs vaikystės išgyvenimai, kada pirmą kartą lemtingai L.Donskis įsimylėjo Renesanso meną, ypač flamandų ir olandų tapybą ir italų meistrų darbus, bei suaugusiojo išgyvenimai, susidūrus jau ne su reprodukcijomis, o originalais. Šioje knygoje istorija pasakojama netradiciškai – keliaujant po mažus praeities miestelius, kurių grožį atrado knygos autorius.
„Manęs nedomino idėja parašyti knygą apie garsiausius pasaulio muziejus, ne apie tai norėjau rašyti. O apie tai, kaip egzistuoja nedideli miestai, kuriuos aš myliu ir man yra labai brangūs: Delftas, Leibenas, Harlemas, Briugė, kuriuose stebuklas yra tai, kad gali matyti dar 15–16 a. meno kūrinių, kurie iki šiol yra to miesto individualybės ir savasties dalis. Tai knyga ir apie tai, kad maža yra gražu, ir kartu tai savotiškas estetinis gidas, padėsiantis kitomis akimis pažvelgti į Europos istorijos savitumą“, – sakė L.Donskis.
Atrado savo miestą
Eseistas tikino, kad knyga skiriama visų pirma smalsiam skaitytojui, tiek jaunam, tiek ir vyresniam, ir visai nebūtina būti eruditu, nes knyga daug ką paaiškina, papasakoja. Pasak L.Donskio, knyga skirta tiesiog žmogui, kuris nori eseistine, paprasta ir gražia kalba papasakotų istorijų.
„Kūrinys yra tarsi drobė, už kurios atsiveria tapytojo istorija, galbūt jo meilės drama moteriai, kuri jam pozuoja. Čia viskas nuausta iš istorijos“, – sakė rašytojas.
Rašydamas šią knygą L.Donskis suprato, kad nebūtinai žmogaus sielos dalis yra ten, kur yra kasdienybė, ji gali būti visai kitame pasaulio taške. Tą jis patyrė savo asmeniniu pavyzdžiu. Visbis Gotlando saloje taip užbūrė filosofą, kad jis įsimylėjo tiesiogine to žodžio prasme šį miestą.
„Taip iš karto, be jokių knygų ar pasakojimų pamačiau, kad tai mano miestas. Tačiau yra nemažai miestų, kur tiesiog apstulbsti. Tarsi ir žinojai, koks istorinis miestas yra Toledas Ispanijoje, bet kad toks gražus ir atveriantis, supranti tik jį pamatęs. Tai miestas, kurio tu negali nupasakoti standartiniais būdais, reikia atrasti tam tikrą atspirties tašką, tad jo istoriją bandžiau prakalbinti per žmogaus gyvenimo istoriją“, – pasakojo L.Donskis.
Filosofas keliauja tikrai daug, tačiau jis renkasi kultūrinį turizmą. Kaip prisipažino knygos autorius, nors jis dar daug kur nebuvo, tačiau dažnai laimi noras vėl ir vėl sugrįžti į pamėgtą miestelį, nei pamatyti kažką naujo.
„Mes esame sudėlioti iš tam tikrų įspūdžių, istorijų, išgyvenimų, ir ta knyga yra apie tai, kad yra dalykų, kurie yra nuolat su mumis, nesvarbu, jog jie yra geografiškai ar istoriškai labai toli“, – teigė L.Donskis.
Beje, jis prasitarė ir apie tai, kad svajoja kada nors parašyti knygą apie mažų Lietuvos miestelių grožį.
Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunde.lt
