Vakar Panevėžio geležinkelio stoties laukiamojoje salėje
vyko konferencija “Siauruko galimybės. Ar jomis pasinaudosime?” Joje buvo
pristatyti ir aptarti studijos “Siaurojo geležinkelio pritaikymo turizmui
galimybių identifikavimas” rezultatai. Šią studiją inicijavo Panevėžio miesto
savivaldybės administracija kartu su partneriais – Panevėžio ir Utenos apskričių
viršininkų bei Panevėžio ir Anykščių rajonų savivaldybių administracijomis.
Atidarydamas konferenciją Panevėžio miesto meras Vitas Matuzas pabrėžė jos rengėjų išradingumą, išsakė pritarimą siauruko atgimimo iniciatyvai ir vylėsi išgirsti teigiamą atsakymą į konferencijoje iškeltą klausimą.
Projekto vadovė, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėja Diana Žižiūnienė trumpai supažindino su siaurojo geležinkelio istorija, kalbėjo apie jo unikalumą ne tik Lietuvos, bet visos Europos mastu. Pačią studiją pristatė VšĮ Ekonominių tyrimų centro projektų vadovė Audronė Zubavičienė. Ji apgailestavo, kad dar neišklausytos naujojo VšĮ “Aukštaitijos siaurasis geležinkelis” direktoriaus Gintaro Kerbedžio idėjos, ir vylėsi jų išgirsti per studijos rezultatų aptarimą. G.Kerbedis “Sekundei” sakė, kad jaučiasi gerai, nors siaurukas įkritęs į gilią duobę. Jis turi ryžto dalyvauti rengiant projektą ir ieškant lėšų.
Beveik 400 tūkstančių litų kainuojančios studijos 80 procentų išlaidų finansavo programa PHARE ESS, 11 procentų – Panevėžio miesto savivaldybė, 9 procentus – kiti projekto partneriai. Studiją šiemet per 4 mėnesius atliko viešu konkursu išrinktos įstaigos – VšĮ Ekonominių tyrimų centras ir VšĮ Socialinės ir ekonominės plėtros centras. Projekto tikslai – išanalizuoti esamą situaciją, atlikti ekonominę-finansinę analizę, nustatyti plėtros galimybes ir parengti naują projekto paraišką.
Tyrimai patvirtino, kad siaurojo geležinkelio būklė yra bloga ar labai bloga, daugumos pastatų ir statinių būklė – bloga, o riedmenų parko – patenkinama. Nors keleivių nuo 2002 iki 2004 metų padaugėjo dvigubai (nuo 7,6 tūkst. iki 15,5 tūkst. žmonių), siaurojo geležinkelio veikla išlieka nuostolinga ir gauti subsidijų jam yra sunku.
Galimybių studijoje analizuojamos įvairios siauruko plėtros alternatyvos, iš kurių priimtiniausia – viso geležinkelio ruožo plėtra, teikiant prioritetą Panevėžio-Raguvėlės ir Anykščių-Rubikių ruožams. Nustatyta, kad siaurukui atgaivinti 2006-2010 metais reikia apie 44,8 mln. litų. Pirmiausia bus parengtas ir pateiktas projektas ES struktūrinių fondų paramai gauti, paskui ieškoma kitų finansavimo galimybių.
Po studijos pristatymo vyko diskusijos, iš esmės buvo pritarta atliktai studijai, kalbėta apie konkrečius siauruko atgaivinimo darbus. Savo pagalbą atskirų bėgių ruožų remontui pasiūlė AB “Lietuvos geležinkeliai”. Dar buvo pasiūlyta šią studiją ir galimą siauruko plėtrą apsvarstyti su politikais, prašyti finansavimo iš Kultūros ministerijos programų, pritraukti miestų ir apskričių užsienio partnerius.
Po pietų konferencijos dalyviai siauruku išvažiavo į kelionę su nuotykiais. Jie prasidėjo jau stotyje. Paaiškėjus, kad garvežiui “baigėsi” kuras, AB “Aukštaitijos siaurasis geležinkelis” dalininkų buvo paprašyta truktelėti porą vagonų iki garvežio. Šį darbą atliko du Panevėžio stipruoliai – Kęstutis Gilys – jis traukė du tuščius vagonus iki keleivių įlipimo vietos, ir Karolis Rauba – nutempė abu vagonus su daugiau negu 30 žmonių toliau iki pat garvežio. K.Rauba “Sekundei” sakė, kad traukti transporto priemones – lengviausia iš stipruolių sporto sričių. Šioje akcijoje jis dalyvauja todėl, kad pritaria siauruko išsaugojimui ateinančioms kartoms.
Evija Lipartė
tel. (8-655) 04728, evija@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Stipruolis K.Rauba traukė vagonus su keleiviais garvežio link.
