Daugiau kaip prieš šimtą metų klestinčio odų fabrikanto Šiauliuose pastatytas prašmatnus namas šiais laikais tapo kultūros ir meno mylėtojų traukos centru – čia vyksta festivaliai, rengiamos parodos, susitikimai.
Taip Chaimo Frenkelio vila atrodo iš kiemo pusės – kadaise čia vaikščiojo, ilsėjosi namų šeimininkai ir jų svečiai. U.Mikaliūno nuotr.
Pro pastabias akis nepraslys
Nuo Panevėžio pusės į Šiaulius įvažiuojančių keleivių akys vargu ar gali nepastebėti dešinėje pagrindinės gatvės pusėje stūksančių didingų rūmų. Iš pirmo žvilgsnio matyti, kad tai ne šių laikų statinys, tačiau jis, metų kaitos tarsi nė nepaliestas, iškart sužavi savo iškilumu, puošnumu, didingumu.
Kas tai galėtų būti? Tokios mintys greičiausiai šmėkšteli kiekvieno pirmą sykį pro šalį pravažiuojančiojo galvoje.
Vadinamame vilos vyrų kambaryje eksponuojami daug vyrų dėmesio sulaukiantys ginklai.
Sustojusieji neapsirinka. Jiems atsiveria galimybė pavaikščioti po šių rūmų kambarius, susipažinti su čia esančiais meno lobynais, istorinę praeitį liudijančiais eksponatais, pajusti senovės dvasią.
Chaimo Frenkelio vila (būtent taip Šiauliuose vadinamas šis pastatas) – garsaus „Aušros“ muziejaus padalinys.
Iš viso šis muziejus turi devynis padalinius, tarp jų Fotografijos, Dviračių ir kiti muziejai.
„Aušros“ muziejaus darbuotoja Deimantė Bačiulė teigia, kad pradėdama pasakoti apie vilą negalinti nepaminėti jos statytojo Ch. Frenkelio – odų karaliaus, Šiaulių avalynės fabriko įkūrėjo. Dviejų aukštų namas, sprendžiant pagal vėjarodę ant stogo, baigtas statyti 1908 metais.
Ch. Frenkelis kartu su žmona Dora šalia savo tuo metu klestinčio odos fabriko pastatė ypatingą pastatą. Čia gyveno Ch. Frenkelio šeima, vėliau, po tėvo mirties, ją paveldėjo sūnus Jokūbas. Manoma, kad jis tikriausiai ir buvo suprojektavęs rūmus.
Unikalus statinys
D. Bačiulės (dešinėje) teigimu, šiuo metu lankytojų dėmesiui siūlomos net aštuonios salės. Keturiose jų įrengtos karalių, dvarininkų portretų, Rytų meno galerijos, kitose galima išvysti dvaro bibliotekos, svetainių, valgomojo interjerų. U.Mikaliūno nuotr.
Ch. Frenkelio vila – unikalus XX amžiaus pradžios moderno epochos architektūros stiliaus statinys, vienintelis toks Šiauliuose, turintis ir kitų stilių elementų. Namo kompozicija simetriška, gatvės ir kiemo fasadai atrodo tarsi namai dvyniai, tik kairiajame kampe išsiskiria bokštelis su smaile.
Už namo įrengtas puošnus fontanas, yra parkas, į kurį nusileidžiama laiptais iš atviros terasos.
Vidaus patalpos suplanuotos veidrodinio atspindžio tvarka.
D. Bočiulė, kviesdama lipti į antrą aukštą tvirtais mediniais laiptais, atkreipia dėmesį, kad visame interjere gausu medžio apdailos.
Ch. Frenkelio vila tais laikais buvo įrengta įgyvendinant visas XX amžiaus pradžios technikos naujoves: vandentiekį, centrinį šildymą, elektrą, telefoną.
Iki Pirmojo pasaulinio karo viloje gyveno Ch. ir D. Frenkelių šeima. Tarpukariu Frenkeliai naudojosi viena namo puse su atskiru įėjimu, o kitoje pastato pusėje veikė Šiaulių hebrajų gimnazija.
Nuo 1940-ųjų prasidėjo kitoks Ch. Frenkelio vilos gyvenimas. Muziejininkė pasakoja, kad pastato – karo ligoninės etapas truko daugiau kaip 50 metų.
„Viloje buvo ir sovietų karo ligoninė, ir vermachto lazaretas. O nuo 1944 metų čia įsikūrė sovietų armijos Pabaltijo karinės apygardos ligoninė“, – sako D. Bačiulė.
Nors baldai ir ne tie, kurie stovėjo čia gyvenant Frenkeliams, bendra atmosfera puikiai atspindi anuometinę.
1993 metų rudenį, pasitraukus sovietinei kariuomenei, Šiaulių miesto savivaldybės sprendimu vila perduota Šiaulių „Aušros“ muziejui.
Nors kai kas buvo pakeista, laimei, išliko didžioji dalis vidaus interjero – mediniai laiptai, ąžuoliniai ornamentuoti parketai, durys su įspūdingais švieslangiais ir kt.
Per 1995–2006 metus Ch. Frenkelio vilos restauravimo darbai vyko keliais etapais.
Pagal išlikusius analogus pagamintomis čerpėmis buvo uždengtas stogas, restauruotas ir nudažytas fasadas, vėliau remontuotos antro aukšto salės. Stengtasi atkurti autentišką patalpų išdėstymą ir vidaus interjerą.
Ir štai atėjo laikas, kai visuomenė jau galėjo praverti vilos duris. 2000 metais šiauliečiai pakviesti į pirmąsias parodas, renginius, koncertus. Po trejų metų, 2003-iaisiais, Lietuvos Vyriausybės nutarimu Ch. Frenkelio vila paskelbta kultūros paminklu. 2013 metais ištaigingam pastatui garbingą įvertinimą suteikė ir Europos Komisija.
Tarp portretų ir daiktų
Vila itin susidomėta, kai restauruotoje dalyje, antro aukšto salėse, buvo atidaryta ekspozicija „Provincijos dvaras“.
Rengiant ekspoziciją, pasak D. Bačiulės, buvo panaudoti gausūs muziejaus rinkiniai dvarų kultūros temomis, atkurta stilizuota XIX amžiaus pabaigos XX amžiaus pradžios erdvė.
Į vilos svečius nuo sienų žvelgia veidai iš praeities.
Šiuo metu lankytojų dėmesiui siūlomos net aštuonios salės. Keturiose jų įrengtos karalių, dvarininkų portretų, Rytų meno galerijos, kitose galima išvysti dvaro bibliotekos, svetainių, valgomojo interjerų.
Meno mylėtojai, istorijos vertintojai Karalių galerijoje gali pamatyti šešiolikos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių portretų. Eksponuojamas ir Vilniaus meno mokyklos atstovo Vincento Smakausko (1797–1876) nutapytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro portretas – vienintelis Lietuvoje šios istorinės asmenybės atvaizdas visu ūgiu.
Dvarininkų portretų galerijoje pristatomi Šiaurės Lietuvos dvarininkų Gorskių, Burbų, Gruževskių, Pšeciševskių, Pliaterių, Riomerių portretai, galima pamatyti italų skulptoriaus Džiovani Bolonja (1524–1608) skulptūrą „Sabinės pagrobimas“.
„Provincijos dvaro“ ekspoziciją užbaigia valgomasis, kur pristatomos žymiausios Vakarų Europos porceliano kolekcijos: pietų, kavos servizai, įvairūs pavieniai porcelianiniai ir fajansiniai daiktai. Eksponuojami stiklinių taurių komplektai, sidabriniai valgomieji įrankiai ir secesijos stiliaus baldai: indauja, kėdės, krėslai, triumo. Valgomojo puošmena – serviruotas pietų stalas.
Neeilinė asmenybė
2008 metais viloje įrengta dar viena ekspozicija „Žydų paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“.
Gausiai surinkti eksponatai primena apie žymų Lietuvos fabrikantą, Sankt Peterburgo I gildijos pirklį Ch. Frenkelį, jo sukurtą garsų visoje Rusijos imperijoje odų fabriką.
Dalis ekspozicijos byloja apie Ch. Frenkelio labdarą Šiauliams, vietos žydų bendruomenei.
Vaikštinėjant po vilos kiemą matyti visai čia pat esanti odų ir avalynės gamybos įmonė, kadaise įkurta Chaimo Frenkelio, vėliau buvusi žinoma „Elnio“ vardu, o dabar jau nebeveikianti.
Jis atidarė Talmud Toros mokyklą, pastatė Ch. Frenkelio fabriko darbininkų sinagogą, žydų ligoninę, senelių prieglaudą. Šiandien šiuose pastatuose įkurtos Šiaulių miesto švietimo, kultūros, gydymo įstaigos.
Ch. Frenkelis – neeilinė asmenybė. Buvęs paprastas odų išdirbėjas sugebėjo tapti fabrikantu milijonieriumi, vadintas Odų karaliumi.
Muziejaus darbuotoja sako, kad Šiaulių istorija neįsivaizduojama be gausios ir įtakingos žydų bendruomenės.
Ryškiausi Šiaulių žydų bendruomenės atstovai – fabrikantai, pirkliai ir labdariai Frenkeliai darė neabejotinai didelę įtaką miesto ekonominei ir kultūrinei raidai bei plačiai pasaulyje garsino Šiaulių vardą.
„Simboliška ir prasminga, kad žydų paveldui skirta muziejaus ekspozicija įkurdinta būtent čia – buvusiuose Frenkelių šeimos namuose“, – pastebi D. Bačiulė.
Ch. Frenkelio veiklą bylojančioje ekspozicijoje galima pamatyti batų reklamų, šiame fabrike gamintų odų pavyzdžių. Čia ir jo fabrike pagaminti bei ne vienus metus dėvėti bateliai. D. Bačiulė atkreipia dėmesį, kad batelių padas – raudonos spalvos.
„Visi žino, kad dabar batai raudonais padais yra garsaus meistro Laboutino vizitinė kortelė. O štai, pasirodo, tokie kadaise gaminti ir Šiauliuose“, – sako muziejininkė.
Vasaros festivaliai
Vilos lankytojai gali pamatyti valgomajame padengtą stalą.
Šių metų liepos 6 dieną prasidėjo tradicinis, kasmet Šiauliuose vykstantis tarptautinis Ch. Frenkelio vilos vasaros festivalis – vienas pagrindinių „Aušros“ muziejaus renginių.
Festivalio atidarymo dieną vyko iškilmingas koncertas – muzikinė kelionė nuo klasikos iki džiazo. Festivalis tęsis iki rugpjūčio 29-osios ir kvies į koncertus, spektaklius.
Ch. Frenkelio vila ir ją supantis parkas – svarbus istorinis ir kultūrinis palikimas, suteikiantis galimybę Šiaulių „Aušros“ muziejui čia įgyvendinti prasmingus sumanymus.
Festivalio organizatoriai teigia, jog šiemet lankytojams taip pat neteks nusivilti, netrūks gerai žinomų atlikėjų ir įdomių pasirodymų.
Per Ch. Frenkelio vilos vasaros festivalio uždarymą skambės tradicinė Alžyro muzika, egzotiški pietietiški ritmai, afrikietiški akcentai.
D. Bačiulė tvirtina, kad Ch. Frenkelio vilos vasaros festivaliai populiarūs, mėgstami ir šiauliečių, ir miesto svečių.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
