2017 metų projekto „Jaunųjų kūrėjų galimybių tribūna NEVĖŽIS“ sezonas eina į pabaigą, vadinasi, artėja Kalėdos, Naujieji metai ir… žinoma – „Jaunųjų kūrėjų almanacho NEVĖŽIS 2017“ sutiktuvės.
Neda Marčiulionytė iš Panevėžio „Vilties“ progimnazijos – ne naujokė projekte, anksčiau jos kūrybą spausdinome. Norėtųsi sakyti ačiū mokytojai, kad jaunoji kūrėja „nepadėjo ir neužmiršo plunksnos“. Aišku, ji plunksnos ir nebuvo niekada paėmusi… Tik kompiuterį.
Neda Marčiulionytė (7 kl.)
„Nedos eilėraščiai tapo brandesni, kupini gyvenimo džiaugsmo, kartais – nusivylimo. Ji sako, kad vakaro prieblanda ir pianino skambesys – tai viskas, ko reikia, kad žodžiai patys lietųsi“, – pastebi jaunosios kūrėjos Panevėžio „Vilties” progimnazijos mokytoja Audronė Tichanavičienė.
Širdies balsas
Mano širdis kaip seniai užgesęs laužas –
Visų pamiršta ir subyrėjusi į krūvą pelenų.
Visi tik praeina ir žiūri nuo pykčio
Bei nevilties išblukusiais veidais –
O mano širdis kadaise juos šildė.
Bet jie nesupras –
Jie lauks pavasario…
Vieninteliai
Aš kaip jūros vanduo po audros –
Sudrumsta ir ramybę praradus.
Niekada nebūsiu tokia,
Kokią visi įsivaizdavo.
Ir tu lengvai lyg pienės pūkas
Skrajosi mano mintyse –
Juk mes tokie vieninteliai pasauly,
Todėl ir esame drauge.
Širdies link
Tavo žodžiai lyg giliausia jūra,
Kurioje paskendau.
Tavo žvilgsnis kaip tankiausias miškas,
Kuriame paklydau.
Bet tavo šiluma kaip žiburys,
Kuris rodys kelią
Širdies link.
