Panevėžio miestas ir rajonas dar šį mėnesį taps gyvu scenos meno centru – čia vyks VIII tarptautinis ASITEŽO – teatrų vaikams ir jaunimui asociacijos – festivalis „Jėga!“. Šis kas dvejus metus vykstantis renginys kaskart keičia savo vietą, o šiemet sugrįžta į miestą, giliai įsišaknijusį Lietuvos teatro istorijoje, gyvenusį ir augusį Juozo Miltinio tradicijoje – Panevėžį.
Daugiau nei trisdešimt unikalių spektaklių iš Lietuvos ir užsienio svečių pasieks ne tik miesto teatrų, bet ir rajono kultūros centrų scenas, atvers duris į teatro pasaulį žiūrovams nuo kūdikystės iki pilnametystės.
Patirti teatrą
Šešias dienas, gegužės 13–18 dienomis vyksiančio festivalio programa – plati ir spalvinga: nuo subtilaus lėlių teatro iki šiuolaikinio šokio, nuo cirko iki interaktyvių instaliacijų. Čia kiekvienas – nuo 6 mėnesių kūdikio iki 18-mečio jaunuolio – ras spektaklį pagal savo amžių ir pasaulio suvokimą.
Kūrėjai vaikams ir jaunimui pirmiausia kalba apie meilę – tiek jaunajam žiūrovui, tiek savo vidiniam vaikui.
Festivalio pradžią paskelbs spektaklis „Miškas“ kūdikiams, o finaliniu akordu taps legendinis „Geltonų plytų kelias“, kurį į didžiąją Juozo Miltinio dramos teatro sceną atneš Keistuolių teatras. Šis spektaklis skirtas visiems, kurie dar moka svajoti arba nori prisiminti, kaip tai daryti.
Šiemet į Aukštaitijos sostinę atvyks teatrai iš Estijos, Lenkijos, Norvegijos, Italijos, Ukrainos ir net tolimosios Meksikos.
Tai – ne tik kultūrinė įvairovė, bet ir galimybė jaunajai publikai susipažinti su skirtingomis scenos meno tradicijomis ir šiuolaikinėmis tendencijomis.
Teatro meka augančioms kartoms
Festivalio šeimininkai – Juozo Miltinio dramos teatras, teatras „Menas“, Panevėžio lėlių vežimo teatras, Muzikinis teatras ir šeši rajono kultūros centrai Ramygaloje, Liūdynėje, Krekenavoje, Naujamiestyje, Paįstryje ir Miežiškiuose – įsileis trupes į savo scenas ir atvers jas naujoms patirtims.
„Atrinkome tokias užsienio trupes, kurios žanrų ir formų įvairove papildytų gausią Lietuvos teatrų programą. Estai mus pakvies į šiuolaikinio cirko pasirodymą „Kehakõne“, italai – į spektaklį instaliaciją „Archipelago“. Turėsime galimybę pamatyti nemažai šiuolaikinio šokio, muzikinių pasirodymų ir audiovizualinių darbų, tad teatro pagal skonį gali rasti kiekvienas“, – pasakoja viena iš festivalio „Jėga!“ organizatorių, Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Ieva Brikė.
Pasak Ievos, kai galvoja apie atvykstančius į Panevėžį scenos menininkus ir bendrą jų vardiklį, mintyse iškyla tik viena – meilė vaikams.
Pirmiausia meilė savo vidiniam vaikui ir sugebėjimas leisti jam žaisti teatrą.
Skleidžiasi talentai
Juozo Miltinio dramos teatras – ilgametis ASITEŽO asociacijos narys. Todėl visi stengiasi, kad repertuaras kiekvienais metais pasipildytų spektakliais vaikams ir jaunimui, taip pat veikia teatro studija.
„Mums rūpi, kad žiūrovas ateitų į teatrą nuo mažens, pažintų teatro kultūros tradicijas ir jas puoselėtų. Kai prieš trejus metus gavome pasiūlymą organizuoti festivalį Panevėžyje, nebuvo dvejonių, kad jo imamės“, – sako I. Brikė.
Neatsitiktinai ir šio festivalio organizatoriai mato Panevėžį kaip idealią vietą teatrui vaikams ir jaunimui – čia gyvos tradicijos susitinka su šiuolaikine scena.
Šviežiausi ASITEŽO nariai – Panevėžio muzikinis teatras, gegužės 13 d. jis kviečia į festivalio atidarymo koncertą. Jame su „Garso“ pučiamųjų orkestru gros ir Aukštaitijos sostinės jaunieji talentai.
„Gražu ir jautru stebėti pirmuosius kūrėjų žingsnius scenoje“, – sako I. Brikė.
Stereotipų griovimas
Svarbus festivalio aspektas – griauti stereotipus apie vaikų ir jaunimo teatrą.
I. Brikės manymu, jei pas ką nors galvoje dar yra etiketė „spektaklis visiems nuo 1 iki 99 metų“ – ją tikrai reikėtų išmesti į šiukšlių dėžę.
Lietuvoje, anot jos, scenos menininkai jau moka ir stengiasi kurti atskiroms amžiaus grupėms pagal jų raidą ir poreikius.
„Svarbu vaikui ar jaunuoliui eiti į tokį teatrą, kuris jam skirtas bent jau pagal amžių, taip didesnė tikimybė turėti malonią patirtį. Esu girdėjusi ne vieną istoriją iš bičiulių, kaip vaikystėje išsigando teatre ir daugiau ten kojos nekėlė“, – pasakoja Ieva.
Iš kitos pusės, vaikui pagal amžių tinkančius spektaklius jis gali patirti ir kelis kartus, jie niekada nenusibos, nes sukurti taip, kad įtrauktų į teatro žaidimą.
Svarbiausia, anot I. Brikės, teatre vaikams ir jaunimui yra saugi erdvė augti, tyrinėti, kurti.
Bendravimo subtilybės
Ieva jau pati gali įvertinti, ar kuriant vaikams ir jaunuoliams ribojama kūrybinė laisvė, ar kaip tik – atsiveria naujos galimybės.
Tačiau, kaip sako aktorė, ji vienodai laisvai jaučiasi spektakliuose suaugusiems ir vaikams.
„Šiuolaikinis teatras yra labai platus ir kūrybinės laisvės pojūtis labiau priklauso nuo individualių menininkų – režisierių, kitų komandos narių, su kuriais kartu kuriame. Tiesa, teatras vaikams ir jaunimui dėl savo specifikos reikalauja papildomų žinių apie žiūrovą ir įgūdžių, kaip su juo bendrauti per spektaklį“, – akcentuoja aktorė.
Būtent dėl to, anot I. Brikės, užsienyje populiari praktika, kad kai kurie aktoriai ar šokėjai specializuojasi teatro jaunoms auditorijoms lauke.
Kalbės jaunimo kalba
Anot I. Brikės, teatras vaikams ir jaunimui yra itin svarbus šiandieninėje kultūros erdvėje.
Teatras pirmiausia yra vieta gyvam buvimui, bendravimui ir akių kontaktui.
„Teatras, priešingai nei ekranai, lavina vaizduotę. Per jį mes taip pat mokomės pažinti kitą, pamatyti kito akimis, empatiškai žiūrėti ir į save, ir į kitokį nei aš. Bendrąja prasme kultūrinis ugdymas, ar tai būtų teatras, koncertai, parodos, knygos – augina atsakingą ir pilietišką asmenybę, mąstantį žmogų, o šiandien tai gyvybiškai svarbu“, – mano pašnekovė.
Pasak Ievos, jaunimo yra visokio, teatro taip pat. Jau kuris laikas ji pastebi teatro praktikų bandymus kurti jaunimui – paaugliams.
„Kai kurie teatrai tai daro labai sėkmingai ir sistemingai, o tai džiugina. Jaunuoliai noriai eina į teatrą, kuriame kalbama jų kalba. Kiek man yra tekę dirbti su jaunimu, jiems teatro raiška, žaidimas kaukėmis, parodijos, improvizacija ir puikiai sekasi, ir labai patinka“, – sako I. Brikė.
Ievą itin domina, kaip Panevėžio jaunimas priims festivalio programos spektaklius, kurie skirti būtent jiems. Iš dalies dėl to ir sugalvotas diskusijų klubas „Jaunos akys“.
Edukacinės programos „Jaunos akys“ metu gimnazistai galės ne tik stebėti spektaklius, bet ir dalyvauti diskusijose su kūrėjais bei scenos meną analizuojančiais ekspertais.
Šitaip festivalis ne tik kviečia stebėti, bet ir mąstyti – mokytis kritiškai vertinti, suprasti kūrybos kontekstus ir galiausiai – patiems atrasti teatrą kaip saviraiškos ir savęs pažinimo priemonę.
Šią jaunimo programą kuruoja panevėžietis Irmantas Pilis, suteikęs jai ir pavadinimą.
Kultūros šventė Panevėžiui
Pasak I. Brikės, nuo savo pirmųjų žingsnių festivalis „Jėga!“ gana sparčiai išaugo. Jis matomos, girdimas ir atpažįstamas tarptautinėje bendruomenėje, taip pat kultūros lauke Lietuvoje.
Šiais metais panevėžiečio fotomenininko Arvydo Gudo sukurtas ir ryškus festivalio identitetas.
I. Brikė pasakoja, kad prasidėjo viskas nuo minties apie galimybę padovanoti magišką teatro patirtį Panevėžio vaikams ir jaunimui. Tada vyko pirminiai pokalbiai ir svarstymai, kas galėtų būti atsakingas.
„Gavau pasitikėjimo mandatą iš J. Miltinio dramos teatro vadovo Antano Venckaus ir pradėjau ruoštis festivaliui. 2023 metais Alytuje vykusiame festivalyje „Jėga!“ kuravau užsienio programą, išmokau pačios festivalio struktūros, vėliau sekė vizitai į kitus ASITEŽO festivalius užsienyje. Per trejus metus pažinau teatrų vaikams ir jaunimui lauką gana neblogai ir dabar jame jau tvirtai stoviu ant kojų“, – pasakoja Ieva.
Komanda buvo suburta ir pradėjo darbuotis praėjusią vasarą. Rugpjūčio mėnesį Violeta Podolskaitė, Birutė Banevičiūtė ir Giedrė Liugaitė atvyko į Panevėžį.
„Tą dieną kaip tyčia Panevėžio centre ir Juozo Miltinio dramos teatre dingo elektra. Juokėmės, kad Miltinis nenori, jog užeitumėme į teatrą“, – šypsosi Ieva.
Nuo rugpjūčio susitikimo komanda visą laiką dirba nuotoliu, tai išties nėra lengva.
„Su iššūkiais susiduriame kiekvieną dieną ir labiausiai laukiame paties festivalio, kai pamatysime žmones, su kuriais bendraujame elektroniniu būdu, ir išgirsime vaikų, jaunuolių juoką, įspūdžius, o gal net tylą žiūrovų salėje. Būna tų stebuklingų momentų, kai pilna salė staiga nuščiūva“, – šypsosi I. Brikė.
Miestui, bendruomenei, kultūros ateičiai
I. Brikė tiki, kad festivalis ne tik atneš džiaugsmo žiūrovams, bet ir sustiprins kultūrinį dialogą tarp miesto ir rajono.
„Juk Panevėžio miestą ir rajoną skiria viso labo 10 minučių automobiliu, o savivaldybes – 10 minučių pėstute. Norėtųsi, kad tiek kultūros įstaigos, tiek politikai surastų daugiau sąlyčio taškų“, – sako Ieva.
Nors dabar dar sudėtinga vertinti, koks bus festivalio finalas, bet I. Brikė jau šiandien nori pasidžiaugti susiklausymu ir bendradarbiavimu.
„Organizuodami festivalį Panevėžio mieste ir rajone kėlėme sau uždavinį mažinti atskirtį tarp miesto ir rajono kultūrinių laukų. Galiu drąsiai sakyti, kad festivalis Aukštaitijoje rado draugų ir tai – patys šviesiausi šio krašto žmonės“, – šypsosi Ieva.
I. Brikė tiki, jog festivalis, o kartu ir kiekvienas spektaklis, paliks atspaudą širdyse.
„Linkiu kvėpuoti teatru, eiti į jį kaip į patirtį, kurią išgyvenate kartu su savo vaikais, anūkais, draugais ar auklėtiniais. Ėjimas į teatrą yra smagus ritualas, kuriame mes galime pažinti vienas kitą nebuitinėmis aplinkybėmis, – sako Ieva. – Patikėkite, pokalbių gylis po bendros kultūrinės patirties matuojamas juoku ir filosofinėmis pauzėmis.“
