Nors Panevėžyje pastebimos kai kurios nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų mažėjimo tendencijos, tačiau tai nėra pagrindas nusiraminti. Reikia konstatuoti, kad dar ne visur ir ne visada mūsų piliečiai yra saugūs. Nors gyventojai nuolat įspėjami saugotis sukčių, žmonių patiklumas ir toliau stebina. Vis fiksuojami atvejai, kai sukčiai išvilioja nemažas sumas – nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių litų. Nusikaltėlių aukomis dažniausiai tampa senyvo amžiaus asmenys.
Geri prevencijos rezultatai priklauso nuo tiesioginio teisėsaugos darbuotojų bendradarbiavimo su visuomene. Todėl Parko bibliotekoje vyko renginys, skirtas senjorams informuoti ir juos šviesti apgavysčių ir saugumo prevencijos klausimais. Jame dalyvavo ir savo žiniomis apie apgavysčių būdus, sukčių veikimo schemas, psichologinius apgaulės modelius bei apsisaugojimo būdus dalijosi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencinio skyriaus vyresnioji specialistė Danguolė Žiaugrienė.
Per susitikimą gyventojams buvo paaiškinti saugios kaimynystės principai, papasakota apie miesto kriminogeninę situaciją, jų paprašyta nebūti abejingų daromiems teisės pažeidimams, visada apie juos pranešti policijai, atsakyta į rūpimus klausimus.
D.Žiaugrienė išsamiau pristatė keletą labiausiai paplitusių apgavysčių scenarijų. Populiariausias sukčiavimo būdas, kai naktį auka sulaukia skambučio.
Skambinantis asmuo prisistato giminaičio draugu, pasakoja apie neva įvykusią nelaimę ir reikalingą skubią finansinę pagalbą (giminaitis suimtas arba ligoninėje ir, norint išvengti nesklandumų su teisėsauga, reikalinga skubi finansinė parama).
Žmogus jaučia psichologinį spaudimą, nesiorientuoja, ima panikuoti, net neturėdamas vaikų atiduoda pinigus. Retas sumąsto paskambinti artimajam ir įsitikinti, ar tikrai jam reikalinga pagalba. Būna, kad žmogui paskambinama ar atsiunčiama žinutė, jog jis laimėjo loterijoje, žaidime, ir prašoma į nurodytą sąskaitą pervesti pinigų, papildyti mobiliojo ryšio telefono sąskaitą ar padiktuoti pildymo kortelių kodus.
Tačiau nereikia skubėti džiaugtis „laimėjimu“. Tikrieji organizatoriai nurodo, kur atvykti, kaip atsiimti prizus, ir neprašo asmeninių duomenų ar sąskaitų numerių.
Kitas triukas, kai apsimetama komunalinių paslaugų tiekėjo darbuotoju, banko atstovu, policininku ir apiplėšiami aukos namai. Reikia būti budriems ir visada reikalauti pažymėjimo. Į namus vaikšto ir aferistai, puikiai mokantys įpiršti prekes, kurių kaina būna nereali, o pats daiktas prastas. Rekomenduojama tokių prekeivių neįsileisti.
Prevencinio skyriaus vyresnioji specialistė ragino kuo mažiau tamsiuoju paros metu vaikščioti atokesnėse vietose, mažai apšviestose gatvėse, parkuose. Derėtų nesinešioti daug pinigų, svarbių dokumentų rankinėse, geriau juos turėti vidinėse kišenėse.
Jei pastebėjote, jog esate stebimi ar sekami, užsukite į parduotuvę ar kitą įstaigą, šaukitės pagalbos. D.Žiaugrienė sakė, kad žmonės aktyviau reaguoja į žodį „gaisras“ nei „padėkit“ ar „gelbėkit“.
Viešnia pristatė ir asmeninės apsaugos priemones. Viena jų – elektrošokas. Pasak specialistės, derėtų nepamiršti, kad žiemą šio prietaiso poveikis nėra toks geras, reikia atviros kūno vietos. Dar yra plėšikus atbaidanti signalizacija, tačiau ši priemonė gana brangi.
D.Žiaugrienės teigimu, viena patikimiausių, saugiausių priemonių – pipirinės dujos. Tačiau balionėlį reikia turėti po ranka, žinoti vėjo kryptį, kad pats nenukentėtum.
Pareigūnė nepamiršo priminti, kad senjorai dažnai menkai pastebimi kelyje, per tamsiai rengiasi, nedėvi atšvaitų. Kad renginio dalyviai būtų saugūs ir matomi kelyje, jiems buvo padalyta atšvaitų.
Susitikimas buvo organizuojamas įgyvendinant projektą „3 žingsniai sveikatos link“.
Indrė Lašinytė, Viešosios bibliotekos vyresnioji metodininkė projektų valdymui ir ryšiams su visuomene
