Dar XIX amžiaus pabaigą menantis pastatas Respublikos gatvėje, kuriame kūrėsi Panevėžio teatro legenda ir dešimtmečius veikė Šaulių sąjunga, artimiausiu metu bus uždarytas.
Ekspertams nustačius, kad buvusio senojo teatro būklė itin prasta, šauliams tenka skubiai kraustytis lauk.
Šaulių sąjunga planuoja istorinį pastatą rekonstruoti, tačiau nei kada šie darbai bus pradėti, nei juolab kada baigti, niekas nesiryžta spėlioti.
Dar vienas avarinis senolis
Gruodžio pradžioje Panevėžio savivaldybė sulaukė Lietuvos šaulių sąjungos Alfonso Smetonos šaulių 5-osios rinktinės prašymo skirti jiems patalpas, tinkamas šaulių veiklai.
Mat šauliams priklausantis pastatas Respublikos gatvėje 77 artimiausiu metu gali būti pripažintas avariniu ir jame nebebus galima vykdyti jokios veiklos.
Alfonso Smetonos 5-osios rinktinės vadas atsargos majoras Valerijus Gruodis teigė, kad pastatas dar nuo sovietmečio nebuvo iš esmės tvarkomas.
Dalis patalpų ilgus metus buvo nešildomos ir naudotos kaip sandėliai.
„Kiek žinau, išsikėlus teatrui, jo patalpos buvo paverstos sandėliais, tik dalis pastato naudojama šaulių veiklai“, – teigė V. Gruodis.
Kraustysis į mokyklą
Pasak V. Gruodžio, pastatas turėtų būti tvarkomas kapitališkai – tiek jo išorė, tiek ir vidus.
Kiek laiko šauliams teks glaustis kitur, anot Alfonso Smetonos 5-osios rinktinės vado, sunku prognozuoti.
Šiuo metu dar tik ieškoma, kas parengs senojo teatro pastato sutvarkymo projektą.
Situaciją sunkina tai, kad bus privalu išsaugoti šio pastato vertingąsias savybes: senąją teatro salę su tamsiai žaliu aksomu vilktais mediniais krėslais, senąsias parketo grindis, medines dvivėres duris, langų ir durų angas, senąsias kolonas ir kitus elementus.
„Dar neturime projekto, ieškome, kas jį parengtų. Kiek užtruks sutvarkyti visus dokumentus, o paskui ir patalpas, sunku atsakyti. Kol kas Savivaldybės prašome leisti naujose patalpose įsikurti iki vasaros. Suprantame, kad per pusmetį tokie dalykai neišsisprendžia, bet paskui vėl žiūrėsime“, – kalbėjo V. Gruodis.
Pasak jo, Savivaldybės pasiūlyta buvusi mokykla šauliams puikiai tinka.
Pagrindinis jų prašymas buvo, kad būtų galima turėti bent aštuonias darbo vietas, bepiločių orlaivių klasę ir patalpas, kuriose vienu metu galėtų susirinkti apie 150 šaulių.
Šauliams daugiau vietos
Rekonstravus šauliams priklausantį istorinį pastatą Respublikos gatvėje, atsirastų daugiau erdvių, kurias būtų galima pritaikyti šaulių veiklai.
Šaulių sąjungos Alfonso Smetonos 5-oji rinktinė apima ne tik Panevėžio, bet ir Kupiškio, Biržų, Pasvalio rajonus.
Kartu su jaunaisiais šauliais suskaičiuojama apie 900 šaulių.
„Senoji teatro salė bus išsaugota, nes tai yra kultūros paveldo objektas. Kiek ši salė galės būti pritaikoma senojo teatro veiklai, negaliu pasakyti, bet pati teatro salė liks. O kitos patalpos po rekonstrukcijos bus pritaikomos šaulių veiklai. Šaulių sąjunga auga, jai tikrai reikės daugiau įvairių patalpų. Ir dabar jos mums reikalingos, bet dalis patalpų nesuremontuotos ir nešildomos“, – komentavo V. Gruodis.
Saugomas valstybės
Panevėžio savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Darius Linkonas teigė, kad Šaulių sąjunga pati samdėsi ekspertus, kurie, įvertinę istorinį pastatą, nustatė, kad jis itin prastos būklės.
„Mums buvo atsiųstas raštas, kad atlikta pastato ekspertizė, bet kadangi statinys ne mūsų, toliau juo rūpinsis pati Šaulių sąjunga“, – sakė D. Linkonas.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio-Utenos teritorinio skyriaus vedėja Rasuolė Kerbedienė patvirtino, kad nors dar nei tvarkybos, nei statybos projekto departamentas nėra sulaukęs, jiems taip pat žinoma apie avarinę pastato būklę.
„Pastatas statytas XIX a. pabaigoje, tad nėra ko stebėtis, kad dabar tokios būklės, ypač kai daug metų nieko nebuvo daroma. O šiuo atveju bet kaip daryti negalima, visi darbai turi būti derinami su mumis. Turės būti parengti ir tvarkybos, ir statybos projektai, atlikti tyrimai. Šiuo metu dar nesame sulaukę jokių dokumentų“, – komentavo R. Kerbedienė.
Dovanojo miestui
Respublikos gatvės 77-ojo pastato istorija prasideda XIX a. pabaigoje, kai Troškūnų dvarininkas S. Montvila, įsigijęs Panevėžio kaulų malimo įmonę, ją pertvarkė į mielių ir spirito fabriką.
Pasakojama, jog šis fabrikas spiritu aprūpindavo visą tuometę Kauno guberniją, o mielės pasiekdavo net Maskvą ir Peterburgą.
Tačiau S. Montvilai rūpėjo ne tik pelnas.
Jis sumanė fabriko šaltkalvių dirbtuvių pastatą pertvarkyti į teatrą su sale, skirta vaidinimams bei muzikiniams vakarams, ir padovanoti jį miestui.
Vos per pusmetį gamybinės patalpos pavirto 300–350 vietų teatrų ir koncertų sale, o 1914-aisiais čia dar buvo įrengtas kino teatras ir net elektrinė patalpoms apšviesti.
Po Pirmojo pasaulinio karo pastatas iš S. Montvilos įpėdinių perimtas ir atiteko Švietimo ministerijai, kuri nuo 1925 m. juo leido naudotis Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio skyriui. Tarpukariu pastate veikė šaulių biblioteka, choras, pučiamųjų orkestras. Čia buvo rengiami šventiniai vakarai, koncertai, paskaitos, rodomi gastroliuojančių teatrų spektakliai.
Teatro dvasia
1940 m. sovietų valdžia Šaulių sąjungą uždarė, pastatą nacionalizavo ir paskyrė naujai įkurtam Panevėžio dramos teatrui.
Netrukus panevėžiečiai naujajame teatre ir premjeros sulaukė – 1941 metų kovo 15 dieną parodytas pirmasis spektaklis Nikolajaus Pogodino „Sidabrinis slėnis“.
Sovietmečiu šioje salėje suvaidinti teatrui šlovę Lietuvoje ir už jos ribų pelnę režisieriaus Juozo Miltinio statyti spektakliai.
1951 m. pastate atliktas remontas: įrengta žiūrovų salės grindų nuožulni pakyla, vieta orkestrui, pristatyti nauji priestatai, įrengti grimo kambariai, kitos pagalbinės patalpos.
1967 m. teatrui pastačius naujus rūmus Laisvės aikštėje, į senąjį jo pastatą persikėlė miesto kultūros namai. Remonto nemačiusios senos patalpos vis labiau prastėjo ir nors buvo parengti keli rekonstrukcijos projektai, jie taip ir liko neįgyvendinti.
1986 m. dėl avarinės būklės pastatas uždarytas.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, grąžintas Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio Alfonso Smetonos šaulių 5-ajai rinktinei.
Ant pastato fasado 1995 m. atidengta atminimo lenta senajam Panevėžio dramos teatrui.
Tam teatre yra gana didelis kiemas ir įvairūs sandėliai. kas labai praverstų lėlių vežimo teatro poreikiams .arkliams ir šienui laikyti. O padoriai atremontavus sales, rūbinę joję labai gražiai dirbtų lėlių vežimo teatras. Šauliai eikit šaudyti į laukus į šaudyklas.