Į Panevėžio jaunimo mokyklą praėjusią savaitę rinkosi ekologijai neabejingi asmenys. Iš senų ir nebereikalingų daiktų jie darė unikalias dovanas ar namų interjero detales – spalvotus meškinus.
Prikėlė antram gyvenimui
Nors į Semiotinių tyrimų centro organizuojamas savotiškas ekodirbtuves atvyko vos keli panevėžiečiai, tačiau dėl to organizatorių nuotaika nesugedo.
„Dar tik pati pradžia, svarbu, kad žmonės domisi, o viskas ateis savu laiku“, – „Sekundei“ sakė ekodirbtuvių organizatorius
Martynas Norbutas. Pasak jo, pasisekė tiems, kas atvyko, nes dailininkei su maža auditorija dirbti lengviau.
Susirinkusieji mokėsi, kaip iš seno sijono ar marškinių galima sukurti unikalias dovanas ar namų interjero detales – meškinus. Menininkė ir savotiška meškinų kolekcininkė Milda Lukoševičiūtė atskleidė, kur kitur galima pritaikyti senus išmesti padėtus drabužius, audinius.
M.Norbutas „Sekundei“ sakė, kad dirbtuvėmis siekiama mažinti visuomenės vartotojiškumą ir atkreipti dėmesį į tai, kad, norint padovanoti artimam žmogui kažką ypatingo, nereikia ieškoti naujų daiktų prekybos centre, o galima padovanoti su meile darytą savo suvenyrą.
Svarbiausia – vaizduotė
M.Norbutas sako, kad ekodirbtuvės – tai tik viena projekto „Mokymasis visą gyvenimą“ dalis. Pasak jo, projektu siekiama sužadinti žmonių mąstymą, kad pasitelkus kūrybingumą galima daryti daug naudingų dalykų.
„Akivaizdu, kad daugelis iš mūsų turi kūrybingumo gyslelę. Tačiau keista, kodėl taip retai ja naudojamės, o norėdami padovanoti dovaną ar papuošti kambarį ieškome išskirtinių daiktų parduotuvėse“, – kalba pašnekovas. Vaikinas pastebi, kad pirkdami vieną daiktą po kito įsisukame į nuolatinį vartojimo ratą, o namuose gausėja mums nereikalingų pirkinių.
„Ekodirbtuvėmis norime pasakyti „stop“ beatodairiškam vartojimui. Straipsnių ekologijos tema vis daugiau ir daugiau, tačiau tai dar nereiškia, kad kažkas keičiasi. Todėl norime žmonėms parodyti realiai, gyvai, kaip galima prisidėti prie ekosistemos gerinimo“, – pabrėžia ekodirbtuvių organizatorius. Pašnekovo teigimu, darbas, kai pasitelkiama kūryba, einasi lengviau, žmonės jį atlieka su didesniu malonumu.
„Vienų draugų šeima galvojo, kaip išmokyti vaikus rūšiuoti, ir nusprendė tai daryti kūrybingai. Jie atsinešė daug kartono ir spalvinimo priemonių. Vaikai patys turėjo sukurti dėžes, ant jų nupiešti. Jiems tai padarė didelį įspūdį, o kai veikia vaizduotė, sužadina ir norą toliau daryti gera ir tai nebėra tik kažkokių taisyklių laikymasis“, – aiškina M.Norbutas.
Problema – nuolatinis vartojimas
Ekodirbtuvių organizatorius sako, kad visiems žinoma, jog pirktas daiktas niekada nebus toks vertingas, kaip tas, kuris yra pagamintas su meile pačių rankomis.
„Šiandien viešojoje erdvėje vis labiau intensyvėja kalbos apie aplinkosaugą, tačiau kiek iš tiesų mes prisidedame saugodami aplinką? Viena esminių problemų – nuolatinis vartojimo didėjimas, kurio pasekmės akivaizdžios: gausėja šiukšlių, aplinkos tarša produktų gamybos metu, nesiliauna resursų poreikis ir jų naudojimas. Tai sustabdyti galime tik pradėję gyventi kitaip, kitaip elgtis“, – teigia M.Norbutas.
Menininkė M.Lukoševičiūtė sako, kad nustebinti save ir kitus reikia išties nedaug – vos kelių valandų mūsų darbo, medžiagos atraižų, poros senų sagų, siūlo, adatos ir, be abejonės, kūrybingumo.
„Ir tai, kas anksčiau atrodė nereikalinga – senas sijonas ar švarkas – gali tapti nuostabiu žaislu – meškučiu“, – kalba pašnekovė. Menininkės teigimu, nuostabūs daiktai yra visur aplink mus: tereikia pažiūrėti, ką ketinome išmesti ir, pasitelkus vaizduotę, sukurti unikalius, vienetinius daiktus.
„Jei tik norime, mes galime prakalbinti kiekvieną medžiagos gabalėlį. Džiaugsiuosi, jei po šių mokymų iš senų drabužių šiame pasaulyje pabus daugiau meškinų“, – sako M.Lukoševičiūtė.
Pirmas blynas prisvilo
Menininkė sako, kad nuo mažumės domėjosi meškinais, bandė juos siūti. Pirmas bandymas buvo nesėkmingas. Mergina juokiasi, jog pirmasis meškinas labiau buvo panašus į monstrą, nei į pūkuotą vaikų pamėgtą pasakų herojų.
„Domėtis meškinais paskatino parduotuvėje pirktas pliušinis meškinas: tėvai man nupirko patį pigiausią, todėl jo išvaizda, suprantama, nebuvo labai graži“, – atvirauja pašnekovė.
Radusi meškučio iškarpas žurnale, mergina pabandė pati jį pasidaryti, po kelių bandymų jis jau buvo panašus į meškį.
„Žmonės net nežino, kiek pasaulyje yra pamišusių dėl meškinų žmonių: perka po kelis tūkstančius kainuojančius žvėrelius. Pati jų daug namuose neturiu, nes visus išdovanoju“, – atvirauja Milda.
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
