Sutemus senasis Panevėžio dramos teatro pastatas Respublikos gatvėje vėl tampa gyvu miesto prisiminimu. Jo languose nušvitusios mėlyna ir geltona šviesos tarsi atveria duris į laikus, kai šioje vietoje Juozo Miltinio aktoriai kūrė kultūrinę miesto šlovę.
Kultūros paveldu pripažintas Respublikos gatvės 77-uoju numeriu pažymėtas pastatas sutemus praeivius sugrąžina į tolimus laikus, kai žiūrovai rinkdavosi į legendinio Panevėžio dramos teatro spektaklius. Atrodo, tarsi čia praeitis susitinka su šventine magija.
Keturi jo langai šviečia jaukia mėlyna spalva, penktasis, arkinis, langas apšviestas geltonai.
Panevėžio plėtros agentūros turizmo projektų vadovė Rūta Sakalauskienė pasakoja, jog geltona spalva byloja apie žvaigždę, sušvitusią danguje, kai gimė Kūdikėlis Kristus. Mėlyna – aliuzija į karalių, atėjusių aplankyti naujagimio, kilmingą mėlyną kraują.
O ryškūs šviesos akcentai pasakoja senas teatro istorijas. Pažvelgus pro langus matyti viduje LED lemputėmis šviečiantis pianinas, netrukus sužibs ir jaunųjų šaulių papuošta Kalėdų eglė.
„Stengiamės sudominti žmones pristatydami miesto istoriją per jo pastatus. Šiųmetį rugsėjį, kai vyko Europos paveldo dienos, senasis teatro pastatas jau buvo apšviestas ir taip traukė dėmesį“, – sakė R. Sakalauskienė.
Toks sumanymas tuomet sulaukė nemenko susidomėjimo, todėl nutarta artėjant Kalėdoms pastatą vėl apšviesti.
Idėją išpildė panevėžietis šviesų menininkas Gintaras Skumbinas.
Greta pianino švies ir eglė
LED šviesų nutviekstas pianinas yra pastato šeimininkų – Šaulių sąjungos nuosavybė. Jis – grojantis, tačiau reikalingas suderinimo.
Pasak R. Sakalauskienės, šauliai mielai leido pianiną paversti šviečiančiu, intrigą keliančiu eksponatu.
„Kai jau apšvietėme šaulių pastatą, kai suspindo pianinas, kai pamatėme, kaip gražu, šauliai ėmėsi iniciatyvos pastato viduje, šalia pianino, pastatyti ir Kalėdų eglutę. Taigi pažvelgus pro nušviestą langą bus dar gražiau“, – šypsosi R. Sakalauskienė.
Senasis miesto teatras švies iki ateinančių metų pradžios kasdien rytais nuo 6 val. iki 8 val., o vakarais nuo 17.30 iki 23 val.
Ruošiasi kapitaliniam remontui
Dar prieš porą metų istorinis pastatas Respublikos gatvėje, priklausantis Lietuvos šaulių sąjungai, sulaukdavo kritikos dėl jame veikusių statybinių medžiagų parduotuvių.
Šiuo metu visame pastate šeimininkauja tik šauliai.
„Naudojamės maždaug 40 proc. pastato, tiek jo šildoma“, – teigė Panevėžyje veikiančios Lietuvos šaulių sąjungos Alfonso Smetonos 5-osios rinktinės vadas, atsargos majoras Valerijus Gruodis.
Anot jo, šį kultūros paveldu pripažintą pastatą numatyta kapitališkai remontuoti, netrukus planuojama skelbti ir konkursą projektui parengti.
Prieš keletą dienų apšvietus senojo teatro langus, rinktinės vadas sako jau sulaukęs malonių komentarų.
O bene įdomiausias šios instaliacijos akcentas – pianinas, pasak vado, yra iš Panevėžio išsikrausčiusio gyventojo dovana šauliams.
Pasak V. Gruodžio, A. Smetonos 5-oji šaulių rinktinė turi net du pianinus. Jais grojama per šaulių vyrų ansamblio „Aukštaitis“, kuriam vadovauja taip pat šaulys Petras Luomanas, repeticijas.
Panevėžiečiams ypatinga vieta
Režisieriaus Juozo Miltinio įkurto Panevėžio dramos teatro pradžią menantis Respublikos g. 77-uoju numeriu pažymėtas pastatas statytas 1891 metais.
Tuomet jame veikė mielių ir spirito fabriko padalinys – šaltkalvių dirbtuvės.
Metams bėgant šio fabriko savininkas Stanislovas Montvila buvusias dirbtuves paskyrė kultūrinėms reikmėms. Patalpas pertvarkius įrengta vaidinimų salė.
Praūžus Pirmajam, paskui ir Antrajam pasauliniams karams, keitėsi savininkai, tačiau pats pastatas paskirties nekeitė, jame vyko kultūrinis gyvenimas.
O 1937 metais neblogai įrengtą buvusį S. Montvilos pastatą Švietimo ministerija perdavė Panevėžio rinktinės šaulių nuosavybėn.
Tarpukariu jame veikė šaulių biblioteka, vykdavo koncertai, susitikimai.
Tačiau 1940-aisiais Šaulių sąjungos veikla nutraukta, o pastatas nacionalizuotas.
Tais pačiais metais, kai režisierius Juozas Miltinis su grupe aktorių iš Kauno atvyko į Panevėžį, jame įsikūrė pirmasis – arba senasis, kaip dabar dažniausiai vadinamas, dramos teatras.
Čia suvaidinti Panevėžiui ir jo teatrui šlovę Lietuvoje bei už jos ribų pelnę režisieriaus J. Miltinio statyti spektakliai.
1968-aisiais teatrui persikėlus į Laisvės aikštėje pastatytus dabartinius rūmus, senasis jo pastatas atiteko miesto kultūros namams, vėliau dėl avarinės būklės uždarytas.
Istorinė vieta atgijo tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę – 1992 metais pastatas grąžintas Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio rinktinei.
Apšviesti vitražai
Senasis Panevėžio teatro pastatas – ne vienintelis, traukiantis žvilgsnius šviesų instaliacijomis.
Šviesos žaidžia ir Santuokų rūmų vitražuose, prieš kurį laiką sutemus žaižaruodavo ir Panevėžio kultūros centro langų vitražai.
„Šiuo metu Kultūros centre vyksta didžiulis remontas, tad kol kas jų vitražai nešviečia. Bet sutvarkius didžiąją rūmų salę puikūs vitražai tikrai nušvis“, – patikino R. Sakalauskienė.
Anot jos, tokios šviesų instaliacijos mieste sulaukia teigiamų reakcijų.
