Policijos pateikiamose įvykių suvestinėse – gausybė pranešimų apie smurtą šeimose. Nėra apskrityje rajono, iš kurio vieną ar kitą dieną neateitų žinia apie sutuoktinių ar sugyventinių mušamas žmonas, kartais smurto besigriebiančias ir pačias moteris, apie suaugusių vaikų puldinėjamus tėvus, brolių konfliktus. Pastaruoju metu ypač pagausėjo pranešimų apie prieš nepilnamečius vaikus smurtaujančius tėvus.
Vasaris permainų neatnešė. Jau pačiomis pirmomis dienomis pasipylė žinios apie skriaudžiamus vaikus.
Vasario 1 dieną girtas 46 metų vyras namuose užpuolė 17-metį sūnų. Suėmęs už pečių tėvas jį purtė, suplėšė marškinius, o paskui suėmęs už kaklo smaugė bei delnu trenkė per veidą. Smurtautojui nustatytas 1,1 promilės girtumas. Jis uždarytas į areštinę.
Areštinėje atsidūrė ir blaivus Kupiškio rajono gyventojas. Policija gavo pranešimą, kad šis 32 metų vyras galbūt sumušė savo ketverių metų sūnų.
Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Po to, kai Kėdainiuose namuose buvo mirtinai sumuštas mažametis, policija ėmė labiau viešinti informaciją apie įtariamus smurto prieš vaikus atvejus.
Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio teigimu, anksčiau į policijos suvestines visi pranešimai nebūdavo įtraukiami. Buvo skelbiami tik tie įvykiai, kai vaikui buvo padarytas labai rimtas sužalojimas ar jis paguldytas į ligoninę.
Panevėžio apskrities policijos komisariato atstovė Rasa Černauskaitė sako, kad į suvestines įtraukiami visi smurto prieš vaikus atvejai. Pareigūnams ir anksčiau, prieš Kėdainių tragediją, ir dabar gana dažnai pranešama apie smurtą šeimose.
Panevėžio apskritis, pasak R. Černauskaitės, išskirtinė, jos gyventojai nuolat praneša policijai apie įtartinas situacijas. Išgirdę skandalą, nepaliaujamą vaikų klyksmą nebijo pranešti policijai.
Pareigūnai į šiuos pranešimus visada reaguoja ir važiuoja aiškintis. Kartais, nors akivaizdžių smurto žymių ir nematyti, paaiškėja, kad vaikas patyrė skaudžių išgyvenimų.
Smurtas kasdien
Ir vaikams, ir suaugusiesiems nesaldu ir nesaugu gyventi šeimose, kur santykiai besiaiškinami kumščiais, patyčiomis. Tas pats stogas virš galvos, tie patys puodai, stalas, patalai – o žmonės gyvena tarsi didžiausi priešai.
Smurto šeimose atvejų fiksuojama šimtais. O juk policija kviečiama toli gražu ne į kiekvieną šeimos konfliktą, pasibaigiantį smurtu ir ašaromis.
Vasario 1-ąją policijai nuo pat ryto teko spręsti šeimines problemas.
Apie 8 valandą vyras, matyt, auklėjo girtą sutuoktinę. Smurtą patyrusiai 52 metų panevėžietei buvo nustatytas 2,19 promilės girtumas. Įtariamasis sulaikytas.
33 metų moteris užpuolė savo 45 metų sugyventinį, vartojo prieš jį smurtą. Ji sulaikyta. Girtas tėvas užpuolė dvidešimtmetę dukrą. Smurtu įtariamam penkiasdešimtmečiam vyrui nustatytas 1,43 promilės girtumas. Jis sulaikytas.
Tą patį vakarą konfliktas kilo girtų rokiškėnų šeimoje. Moteris pasiskundė policijai, kad prieš ją smurtavo 55 metų vyras. Moteriai nustatytas 2,19 promilės, vyrui 1,83 promilės girtumas. Biržietė policijai pranešė, kad jai nuolat grasina 27 metų brolis.
Viešumas būtinas
Žiauraus smurto statistika kelia šiurpą. Kas pasidarė žmonėms, kad jie šeimoje, kur žmogus turėtų jaustis visiškai saugus, puldinėja, skriaudžia, kankina vieni kitus? Gal tai tampa išskirtiniu šiuolaikinio gyvenimo bruožu? O gal toks viešas kalbėjimas apie smurtą dar labiau jį skatina?
Šeimos psichologė Elvyra Vaisiauskienė primena, kad nesantaikos, smurto šeimose būdavo ir anksčiau. Tik apie tai viešai nekalbėta, žinodavo labai nedaugelis žmonių, tie, kuriems tiesiogiai tekdavo susidurti – medikai, pareigūnai, atsakingi asmenys. Viskas būdavo slepiama, nutylima, o į viešumą išplaukę įvykiai pagražinami ir užglaistomi.
„Galbūt dalis tiesos ir yra tame, jog viešas kalbėjimas kai ką gali paskatinti agresijai, tačiau viešumas vis dėlto būtinas. Nutylėjimas, slėpimas gerokai labiau skatina vėl ir vėl smurtauti“, – sako psichologė.
Ji tikina, jog jokiu būdu negalima smurtauti prieš vaikus. Psichologei ne kartą teko susidurti su žmonėmis, pritariančiais tam teiginiui, tačiau priduriančiais, kad žabą vis dėlto kartais galima paimti. Čia ir atsiskleidžia visuomenės požiūris: vaikas neklauso, jį su rykštele pagąsdina, prie kompiuterio pasodina – ramu. Kitą kartą rykštės prireikia didesnės. O paskui stebimasi: kodėl mano vaikas toks?
Iš tikrųjų vaiką reikia auklėti, bendrauti, įtikinti jį žodžiais, pavyzdžiu, gyvenimu.
Smurtavimas, bauginimas vaikystėje atsiliepia – vaikai būna pikti, agresyvūs, patys naudoja smurtą, jiems toks gyvenimas atrodo normalus.
Nevaldoma agresija tapo visuomenės rykšte. Ir tik viešumas gali padėti ją iš pradžių bent sumažinti.
„Kuriami įvairūs projektai, leidžiami didžiuliai pinigai, o šeimose žmonėms nesaugu. Iki šiol apie tai buvo labai mažai kalbama, jokių konkrečių priemonių nesiimama“, – „Sekundei“ teigė E. Vaisiauskienė.
