Miesto Tarybos Sveikatos, sporto ir socialinės rūpybos komitetui buvo pateiktas svarstyti prašymas leisti Rožių g. mikrorajone, Žalgirio g., steigti dar vieną privačią sveikatos priežiūros įstaigą – VšĮ Rožyno šeimos kliniką. Po diskusijų šiam prašymui komitetas pritarė, tad Panevėžyje netrukus duris turėtų atverti jau 16-oji mieste privati pirminės sveikatos priežiūros įstaiga, iš esmės labiausiai galėsianti konkuruoti su arčiausiai jos įsikūrusia UAB Smėlynės šeimos ambulatorija.
Pateko į pereinamąjį laikotarpį
Nepritarti naujos įstaigos atidarymui politikai lyg ir negalėjo, nes jos savininkai šeimos klinikos kūrimu buvo pradėję rūpintis dar tada, kai galiojo sena tokių įstaigų kūrimo tvarka, pagal ją Savivaldybės leidimai turėjo būti išduodami, kai būna sutvarkyti reikalingi dokumentai.
Pasak Sveikatos, sporto socialinės rūpybos komiteto pirmininko Maurikijaus Grėbliūno, nors paskutiniame Tarybos posėdyje buvo priimtas naujas sprendimas dėl leidimų steigti Panevėžio mieste pirminės sveikatos priežiūros įstaigas išdavimo ir šių įstaigų kontrolės tvarkos, kuriame numatyta, kad pirmiausia tam leidimą dabar turi išduoti Savivaldybė, kad ji galėtų labiau kontroliuoti privačių įstaigų kūrimąsi, minėtoji įstaiga pateko į pereinamąjį laikotarpį – ji dar pagal seną tvarką pirmiausia pradėjo tvarkyti dokumentus, įrengti patalpas ir tik galiausiai kreipėsi į Savivaldybę. Kadangi įstaigos įsikūrimo vieta, M.Grėbliūno tvirtinimu, peržiūrėjus Tarybos patvirtintą pirminės asmens sveikatos priežiūros plėtros planą, tokioje teritorijoje, kurioje arti nėra kitų šeimos klinikų, išskyrus Smėlynės šeimos ambulatoriją, prašymui pritarta.
Turi teisę tik koreguoti
Ir vis dėlto komiteto pirmininkas buvo tos nuomonės, kad ateityje reikėtų peržiūrėti minėtąjį įstaigų plėtros planą ir sugriežtinti gydymo įstaigų steigimą – kad jos nebūtų kuriamos ten, kur jų yra pakankamai, – miesto centre. Nors komiteto posėdyje buvo kalbama, kad įsteigtos privačios pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudaro konkurenciją ir taip sunkiai gyvuojančiai miesto poliklinikai, M.Grėbliūnas teigė esąs tos nuomonės, jog konkurencija yra sveikintinas dalykas ir, be to, nauda pacientams. Sakykime, Žalgirio g. atidaroma šeimos klinika pranašesnė už Smėlynės šeimos ambulatoriją bus tuo, kad ji bus įsikūrusi pirmame aukšte ir patogiau prieinama ligoniams.
Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos tarnybos vedėjas Mindaugas Burba tvirtina: Savivaldybė negali neleisti kurtis privačioms gydymo įstaigoms – ji turi teisę tik koreguoti jų steigimosi procesą, kad šis nebūtų spontaniškas. Anot M.Burbos, šiemet baigiasi Tarybos patvirtintos pirminės asmens sveikatos priežiūros plėtros programos galiojimas, tad kartu su nauja programa kitąmet ketinama teikti siūlymą iš naujo peržiūrėti galimą tokių įstaigų teritorinį paskirstymą.
Medikai nekonkuruoja?
Sveikatos apsaugos tarnybos vedėjas neatmeta galimybės, kad konkurencija gali sudaryti kai kurių sunkumų miesto poliklinikai – gali tekti mažinti jos darbuotojų skaičių, tačiau šis reiškinys, pasak pašnekovo, turi ir teigiamų savybių.
Panevėžio miesto poliklinikos direktorės Irenos Čeilitkienės įsitikinimu, privačių sveikatos priežiūros įstaigų steigimas – tai Vyriausybės numatyta strategija. Tokia praktika egzistuoja visame pasaulyje, tad nenuostabu, kad ji įsigali ir Lietuvoje. Gydytoja tikino esanti rami, nors kai kas ir mano, kad tokia strategija polikliniką gali sužlugdyti: “Mes nekonkuruojame su niekuo. Miesto poliklinika – Savivaldybės įstaiga. Vadinasi, jos ir rūpestis. Tiesa, kai iš poliklinikos išeina gydytojai, jie išsiveda savo pacientus, bet, kita vertus, įstaigai nebereikia mokėti tiems gydytojams atlyginimų”, – ramiai kalbėjo medikė. Poliklinikos vadovė teigė pritarianti tam, kad privačių įstaigų steigimas būtų koreguojamas, kad jos nebūtų viena šalia kitos, nes gyventojų, pasak jos, Panevėžyje tikrai nedaugėja.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
