Didžiausio Lietuvos komercinio SEB Vilniaus banko (SEB
VB) ekspertai teigia, kad Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) naujokėse
investicijos kol kas neturėjo lemiamos įtakos ekonominiam augimui, o Lietuvos investicijų poreikis – menkas.
Pasak SEB VB, nors Lietuvos augimas – vienas sparčiausių, šalyje prieš dešimt metų ir dabar pramonės gamybos pajėgumai panaudojami mažiausiai. “Tai reiškia, kad, palyginti su kitomis ES naujokėmis, mūsų šalies poreikis investicijoms išlieka menkas”, – sakoma banko pranešime.
Tačiau SEB VB skelbia teigiamas ateities investicijų prognozes.
“Tai, kad artimiausiu metu investicinis procesas išliks aktyvus, rodo ir ambicingi daugelio įmonių plėtros planai bei jų poreikis išlaikyti konkurencingumą kintančioje verslo aplinkoje”, – teigė SEB VB vyriausioji analitikė Algė Budrytė.
Jos teigimu, labiausiai materialines investicijas skatins palankios finansavimo sąlygos, lemiančios didesnį fizinio kapitalo patrauklumą darbo jėgos ir kitų gamybos išteklių atžvilgiu, taip pat ES finansinė parama.
Šie veiksniai turėtų kompensuoti stabdančius investicijas – didesnį pelno apmokestinimą nuo 2006 metų, dėl augančių gamybos sąnaudų galintį sumažėti įmonių pelną bei, palyginti su kitomis ES naujokėmis, didžiausią fizinio kapitalo apimtį Lietuvoje.
Apžvelgdamas situaciją bankas teigė, kad investicijų poveikis Lietuvoje ir daugelyje kitų ES naujokių kol kas buvo priešingas teorijai – mažiau investicijų gavusi Lietuva augo itin sparčiai, santykinai daug į ilgalaikį materialųjį turtą įdėjusios Slovakija ir Čekija nesulaukė tokio spartaus gyvenimo lygio pagerėjimo. O darbo našumas, kurį labiausiai lemia investicijos, Lietuvoje augo sparčiausiai.
Banko analitikai teigė, kad svarbiausias veiksnys – ne investicijų kiekis, bet jų kokybė. “Kuo daugiau investuojama į modernią gamybos įrangą, tuo didesnę teigiamą įtaką tai turi ekonominei plėtrai, ir atvirkščiai – net ir didelės investicijos į neperspektyvias gamybos priemones situacijos negerina,” – sakė A. Budrytė.
Lietuvos banko duomenimis, tiesioginių užsienio investicijų srautas pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje siekė 1,246 mlrd. litų, arba maždaug 12 proc. (151,6 mln. litų) mažiau nei tuo pačiu 2004-ųjų laikotarpiu. Statistikos departamento duomenimis, šių investicijų Lietuvoje pirmojo metų ketvirčio pabaigoje buvo 17,533 mlrd. litų.
ELTA
