Prieš dvi savaites nuo Žaliojo tilto nušokusį vyriškį vėl teko gelbėti pareigūnams.
Kaip nurodoma Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) paros įvykių suvestinėje, naktį iš ketvirtadienio į penktadienį ant Žaliojo tilto turėklų užlipęs vyras grasino nusižudysiąs. Po daugiau kaip dvi valandas trukusių derybų policininkams ir gelbėjimo tarnybų pareigūnams pavyko jį saugiai nukelti.
VPK viešųjų ryšių poskyrio viršininkas Ramūnas Matonis Eltai sakė, kad vyriškis ant tilto bandė užlipti net du kartus. Pirmą kartą jį pastebėję praeiviai sulaikė ir nuvedė į artimiausią policijos komisariatą. Policininkai vyrą perdavė medikams, kurie suleido jam raminančių vaistų ir paleido.
Po kelių valandų vyriškis vėl atsidūrė ant tilto turėklų. Šį kartą jo tuoj pat nukelti nepavyko. Atvykusiems policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo bei kitų tarnybų pareigūnams su vyriškiu teko derėtis daugiau kaip dvi valandas.
R. Matonis Eltai patvirtino, kad tas pats vyriškis maždaug prieš dvi savaites jau bandė nusižudyti tuo pačiu būdu. Tąsyk nuslydęs nuo tilto jis gelbėtojų buvo ištrauktas iš upės ir nugabentas į Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą. Iš šios įstaigos vyriškis buvo paleistas prieš pat antrąjį bandymą. Incidentui pasikartojus, savižudis vėl perduotas tai pačiai psichikos sveikatos priežiūros įstaigai.
Kauno medicinos universiteto profilaktinės medicinos katedros docentė Nida Žemaitienė Eltai sakė negalinti komentuoti šio konkretaus atvejo, nes per mažai apie jį žinanti.
“Būtų labai vienpusiška teigti, kad psichiatrai nieko nepadarė. Pakartotinio savižudybės bandymo rizika yra nepaprastai didelė, – sakė ji. – Prievarta žmogaus į ligoninę nepaguldysi. Jeigu buvo artimųjų sutikimas vyru pasirūpinti, jį galėjo išleisti”.
Kita vertus, docentė pripažino, kad savižudybių prevencijos srityje yra daug problemų.
“Kiekvienas pakartotinis bandymas didina nusižudymo tikimybę. Savaime aišku, kad vieną kartą tas bandymas gali pavykti, jeigu žmogus negauna tinkamos ir adekvačios pagalbos. Kad su pagalba mūsų šalyje yra problema, tai tikrai taip. Dar nėra sudarytos reikalingos sąlygos. Psichikos sveikatos problemų daugėja ir pagalbos poreikis didėja. Finansavimas psichikos sveikatos priežiūrai iš tikrųjų yra menkas, ypač, jei kalbėsime apie prevenciją ir nestacionarinę pagalbą. Pagaliau savižudybių situacija Lietuvoje akivaizdžiai byloja apie tai, kad pagalba tikrai nėra adekvati”, – tvirtino N. Žemaitienė.
Jos nuomone, didžiausia problema ta, kad tarp psichikos sveikatos priežiūros įstaigų nėra perimamumo, todėl pacientams teikiama pagalba gali netikėtai nutrūkti.
“Vienoje įstaigoje gavęs pagalbą, žmogus tarytum dingsta, pasimeta. Jis nėra perduodamas, nėra pagalbos tęstinumo, jos nesuteikiama tiek, kiek reikėtų”, – sakė docentė.
N. Žemaitienė neatmetė galimybės, kad panašių problemų galėjo atsirasti ir nuo tilto šokusiam vyriškiui.
“Šiuo atveju aš negaliu pasakyti, ar jį paleido į gatvę, ar jį pasiėmė artimieji, ar jis buvo nukreiptas pas savo apylinkės gydytoją arba psichologą. Bet, žinoma, paleisti tokio žmogaus iš ligoninės be jokių tolesnės pagalbos galimybių negalima. Jeigu žmogus pasižymi aukšta savižudybės rizika ir yra jau net ne ketinimo, o bandymo stadijoje, jam būtina gana intensyvi globa”, – sakė docentė.
ELTA
