Geriausio Lietuvoje dokumentinio filmo apie Panevėžio
500-ųjų metų jubiliejų autoriaus Jono Čergelio pečius prislėgė keliolikos
tūkstančių litų skola miesto Bendruomenių rūmams – ji susidarė naudojantis
patalpomis ir nuo 1998-ųjų nemokant mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas.
Vakar vykusiame Kultūros ir meno komiteto posėdyje politikų nuomonės dėl skolos
grąžinimo išsiskyrė: vieni ragino Savivaldybę pagelbėti filmų kūrėjui, kiti J.Čergelį kaltino piktnaudžiavimu.
Skolos augo
1997-aisiais miesto Taryba priėmė sprendimą, kad penkeriems metams pagal panaudos sutartį kino ir videofilmų klubui būtų perduotos 183,33 kv. m patalpos rūmų pusrūsyje. Sutartis buvo pasirašyta su kino ir videofilmų klubui atstovaujančiu Kino mėgėjų sąjungos pirmininku J.Čergeliu. Nors kino metraštininkui buvo suteikta galimybė patalpomis naudotis be nuomos mokesčio, už suteiktas komunalines paslaugas kino režisierius ir operatorius J.Čergelis, pasak V.Tursienės, temokėjo iki 1998 m. lapkričio mėn.
Per porą metų režisieriaus skola Bendruomenių rūmams išaugo iki 5854,12 litų. Nors menininkui buvo pateiktos sąskaitos, skolos jis negrąžino. “Pasitarus su Savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriumi žodiniu susitarimu buvo nuspręsta sąskaitų J.Čergeliui nebeišrašinėti, nes įsiskolinimas iki sutarties pabaigos būtų didėjęs”, – priminė V.Tursienė. Tačiau net ir pasibaigus patalpų nuomos sutarčiai ir jos nebepratęsus menininkas iš Bendruomenių rūmų neišsikraustė. Anot rūmų direktorės, nuo sutarties pabaigos – 2002-ųjų spalio 1 dienos – iki šių metų gegužės 1-osios skola jau sudaro 7220,45 litų.
Prašė palikti rūsyje
Nors J.Čergelio skola Bendruomenių rūmams siekia keliolika tūkstančių litų, režisierius prašo ir toliau jam leisti naudotis patalpomis. “Kadangi esu gavęs ne vieną V.Tursienės raštišką reikalavimą išsikelti iš esamų patalpų, o tinkamų, kuriose būtų įmanoma optimaliomis sąlygomis kaupti ir saugoti kino bei videoarchyvus, aš neturiu, prašau rasti galimybę man tęsti kūrybinę veiklą rūmų rūsyje”, – rašoma J.Čergelio kreipimesi į miesto merą Vitą Matuzą.
Režisierius vakar Kultūros ir meno komiteto nariams dėkojo, kad ne pirmus metus svarstant jo įsiskolinimo klausimą nebuvo priimta nepalankių sprendimų. Pasak režisieriaus, per tą laiką jis atliko nemažai darbų: vien per praėjusius metus sukūrė keturis filmus, šešias Panevėžio kino metraščio serijas.
Nuomonės išsiskyrė
Tačiau komiteto posėdyje dalyvavusi Savivaldybės kontrolierė M.D.Kažukauskienė stebėjosi, kaip galima kalbėti apie sutarties pratęsimą, jei J.Čergelis Bendruomenių rūmams skolingas keliolika tūkstančių. Kontrolierė siūlė per keletą metų susidariusią skolą iš J.Čergelio išieškoti per teismą. Vicemeras Kastytis Vainauskas taip pat suabejojo, ar teisinga režisierių atleisti nuo skolos grąžinimo. “Savivaldybė už J.Čergelio darbą moka du kartus – perka jo produkciją ir dar jam išlaiko patalpas, moka už komunalines paslaugas. Vadinasi, pinigai skiriami išsaugoti jūsų privačiam archyvui. Perduokite jį Savivaldybei, ir saugos”, – kreipėsi į skolose įklimpusį režisierių vicemeras.
Vis dėlto ne visi komiteto nariai palaikė kontrolierės ir vicemero poziciją išsireikalauti iš J.Čergelio skolą. “Šalyje mažai tokių žmonių, kaupiančių istorinę medžiagą. Savivaldybė turi rasti būdą, kaip išsaugoti J.Čergelio archyvą. Jis labai reikšmingas mūsų miestui – tai ne kokie skaitikliai”, – pabrėžė aktorius Laimutis Sėdžius. Jo nuomone, režisieriaus skolą padengti Savivaldybė galėtų iš rezervo fondo lėšų. Kad J.Čergelis – neeilinė asmenybė, kuriai politikai privalo padėti, buvo įsitikinęs ir Tarybos narys Vladas Kensgaila.
Komitetas pavedė Savivaldybės administracijai išnagrinėti klausimą dėl J.Čergelio įsiskolinimo ir sutarties su Bendruomenių rūmais pratęsimo.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
A.Repšio nuotr. V.Tursienės teigimu, režisierius į jam siunčiamus paraginimus susimokėti už komunalines paslaugas nereaguoja.
