Danijos vardas neatsiejamas nuo dviejų iškilių asmenybių – Hanso Kristiano Anderseno ir Sioreno Kierkegoro. Panevėžiečiai šią savaitę turėjo unikalią galimybę bent prisiliesti prie egzistencializmo pirmtako filosofo ir teologo S. Kierkegoro asmenybės, jo universalių ir kone amžinų gyvenimo tiesų.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje pirmadienio vakarą buvo pristatyta unikali paroda apie vieną originaliausių danų rašytojų ir filosofų S. Kierkegorą. U.Mikaliūno nuotr.
Išskirtinė asmenybė
Gyvenimas nėra problema, kurią reikia išspręsti. Tai – būtina patirti realybė. Gyvenimą galima suprasti tik žvelgiant atgal, bet gyventi reikia žvelgiant į priekį. Šiuos žodžius prieš daugiau kaip pusantro šimto metų ištarė danų egzistencializmo pradininkas filosofas S. Kierkegoras. Nors savo amžininkų S. Kierkegoras buvo laikomas keistuoliu, tačiau jo mintys itin aktualios ir mūsų laikais.
Šią savaitę Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta išskirtinė šio filosofo asmenybę ir jo palikimą atskleidžianti kilnojamoji Danijos kultūros instituto paroda „Pasaulio danas Siorenas Kierkegoras – teologas, filosofas, rašytojas“, skirta 200-osioms jo gimimo metinėms.
Atidaryme dalyvavęs Danijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje J. E. Jorgenas Moldė pasidžiaugė, kad visas balandžio mėnuo skiriamas pažinčiai su danų kultūra. Jis pats turėjo unikalią progą ne tik pristatyti vieno originaliausių ir labiausiai žavinčių Naujųjų laikų rašytojų S. Kierkegorą, bet ir apsilankyti Lėlių vežimo teatro spektaklyje „Skiltuvas“, pastatytame Hanso Kristiano Anderseno pasakos motyvais.
„H. K. Andersenas ir S. Kierkegoras – du labiausiai pasaulyje žinomi danų rašytojai. Jie atstovauja maždaug tam pačiam laikotarpiui, tačiau yra labai skirtingi. H. K. Andersenas daugiausia rašė vaikams, nors jo pasakas su įdomumu skaito ir suaugusieji, o S. Kierkegoras yra išimtinai suaugusiųjų rašytojas. Daugelis girdėjo apie S. Kierkegorą, bet mažai kas skaitė jo kūrinius. Jį labai sunku skaityti, nors kai kurie kūriniai ir nuotaikingi. Kai jau atrodo, kad S. Kierkegorą supranti, jis staiga viską apverčia aukštyn kojomis“, – pažymėjo Danijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje.
Nors į lietuvių kalba nėra išversta daug rašytojo kūrinių, tačiau, anot ambasadoriaus, tai – ne kliūtis. Kai kurie žmonės išmoksta daniškai vien tam, kad galėtų skaityti S. Kierkegoro kūrinius. Tiesa, net ir mokančiajam danų kalbą kaip gimtąją tai nėra lengva.
Galėtų būti pavyzdys
J. E. J. Moldės teigimu, S. Kierkegoras buvo didis mąstytojas. Jo mintys ir dabar aktualios.
„Jis teigė, kad kiekvienas žmogus turi pasirinkti pats ir turi gyventi savo gyvenimą. O kaip jį gyventi, norėčiau iliustruoti viena jo man labai patinkančia citata: „Išdrįsti – akimirkai prarasti pagrindą po kojomis, o neišdrįsti – prarasti save“, – kalbėjo garbus svečias.
Į parodos pristatymą atvykęs J. E. vyskupas Jonas Kauneckas atkreipė dėmesį, kad danų rašytojas ir teologas galėtų būti puikus pavyzdys mokant jaunąją kartą. S. Kierkegoras buvo maištautojas, idealistas. Jis sakė, kad kiekvienas turi siekti tikėjimo kaip savo gyvenimo viršūnės. Jo laiku pasaulis jau buvo sergantis.
„S. Kierkegoras yra sakęs, kad jeigu būtų gydytojas ir turėtų gydyti šį pasaulį, paprašytų sukurti žmonėse tylą, priverstų juos nutilti ir susimąstyti, melstis, ir šis pasaulis pagytų. Ar šios mintys nėra aktualios ir mūsų dienomis? Arvydas Šliogeris teigė, kad S. Kierkegoras buvo nepritapėlis. Bet ar tokie nebuvo Jėzus Kristus, Sokratas?“ – retoriškai klausė J. Kauneckas.
Neblėstantis aktualumas
Danijos kultūros instituto Baltijos šalių atstovės Lietuvoje Audronės Sabaliauskienės teigimu, šešiolikos stendų kilnojamoji paroda unikali tuo, kad turinys ir forma yra tarsi nedaloma visuma, pasakojanti apie iškilią asmenybę ir jo dvasinį palikimą.
„Kalbėti apie S. Kierkegorą nėra sunku, nes tai buvo neeilinė asmenybė, įdomus filosofas, savo laiku pradėjęs abejoti pačia filosofijos sąvoka. Jis įdomus tuo, kad buvo mąstantis filosofas, galvojantis apie savo paties gyvenimą. Todėl ir ši paroda nėra tokia, į kurią ateinama tik pasižiūrėti paveikslėlių. Tai pareikalaus nemažai energijos, bet tikrai nebus gaila laiko, praleisto prie šių stendų“, – intrigavo A. Sabaliauskienė.
Iš šešiolikos stendų kaip mozaiką galima susidėlioti gana apibendrintą vaizdą apie S. Kierkegoro asmenybę ir jo gyvenimo vingius. Savo gyvenamuoju laiku S. Kierkegoras nebuvo pripažintas, iš jo net buvo šaipomasi. Tačiau jo filosofinės tiesos aktualios ir mūsų laikais.
„Kai skaitau jo tekstus, man atrodo, kad visa tai pritaikyta mums, šiai dienai. Gyvenimas keičiasi, bet kai kurios tiesos lieka nepavaldžios laikui: tos pačios problemos, tos pačios žmogaus kančios. Skirtumas tik tas, kad tuo metu žmonės dar nesuprato daugelio dalykų“, – pabrėžė A. Sabaliauskienė.
Paveldėjo gyvenimo nerimastingumą
Į parodą susirinkusiesiems Danijos kultūros instituto Baltijos šalių atstovė atskleidė daugiau įdomių detalių iš S. Kierkegoro gyvenimo, netgi tokių, apie kurias net neužsimenama stenduose. Neabejojama, kad polinkį į melancholiją, vienatvę, filosofinį požiūrį į gyvenimą jis paveldėjo iš savo tėvo.
Šeimos galva buvo itin griežtas, reiklus, netgi nuožmus, tačiau labai rūpinosi savo septyniais vaikais, ypač jauniausiu Siorenu. Pats buvo kilęs iš neturtingos šeimos, tačiau dėl savo sumanumo ir fantazijos sugebėjo tapti neblogu verslininku, todėl stengėsi savo vaikus išleisti į mokslus.
„S. Kierkegoro tėvas dar vaikystėje prakeikė Dievą, kad šis taip nemylintis mažų vaikų ir leidžiantis jiems kęsti badą, šaltį. Ir tada įvyko keistas perversmas – jam pradėjo sektis. Tačiau visą gyvenimą jį persekiojo keista baimė, nes suprato padaręs didelę šventvagystę. Tą savo graužatį ir nerimą jis perdavė savo jauniausiam sūnui. S. Kierkegoras tikėjo, kad gyvenimas duotas tam, jog būtume savimi, nors tas buvimas ir labai pažeidžiamas“, – pasakojo A. Sabaliauskienė.
Savo įžvalgomis apie egzistencializmą per renginį pasidalijo Baltoskandijos akademijos atstovas Antanas Skindzera, apie savo patirtį su S. Kierkegoro kūryba papasakojo kunigas Algirdas Dauknys, o bibliotekos direktorės pavaduotoja kultūrinei veiklai Genovaitė Astrauskienė, pasidžiaugusi, kad panevėžiečiai turi tokią galimybę pažinti ne visiems suprantamą filosofą, atrado įdomių įžvalgų su šiemet 300-ąsias gimimo metines švenčiančiu Kristijonu Donelaičiu.
Per renginį garbūs svečiai apsikeitė dovanomis: miesto meras Vitalijus Satkevičius Danijos nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Lietuvoje J. E. Jorgenui Moldei įteikė specialiai Lietuvos kultūros sostinei sukurtą stiklo suvenyrą, o A. Sabaliauskienė padovanojo bibliotekai leidinių, taip pat naują lietuvių kalba išleistą Lietuvos danės, 16 metų praleidusios Sibire, dienoraštį, išverstą į daugelį kalbų
Paroda bibliotekos atrijaus terasoje bus eksponuojama iki balandžio 30 d.
Lina DRANSEIKAITĖ
