Aukštaitijos sostinė šį savaitgalį nemiegos. 522-ąjį gimtadienį mininčio Panevėžio gatves ir aikštes užliejo muzika, šurmulys, iki pat sekmadienio vakaro vienas kitą keis renginiai: koncertai, performansai, sporto varžybos.
Metų mugė
Didžiausios metų šventės pradžią tradiciškai pirmieji paskelbė gatvės prekeiviai, jau nuo penktadienio vidurdienio išdėlioję savo prekes.
Šiųmetė mugė nusidriekė J. Urbšio, Respublikos, P. Puzino, Kranto gatvėmis.
Nuo rūkytos žuvies iki vietoje gaminamų cukrinių ledinukų, nuo odos, vilnos, medžio dirbinių iki rankų darbo indų – regis, mugėje kiekvienas rastų tai, apie ką net nesvajojęs.
Pirkėjų laukia prekeiviai, suvažiavę iš įvairiausių šalies kampelių ir kaimyninės Latvijos.
Iš Širvintų rajono Strazdų kaimo atvykusi Rugilė Pušiukonytė pasakoja Panevėžyje jau ne pirmą kartą pristatanti sveikus kanapių produktus.
„Panevėžio gyventojai labai vertina mūsų produkciją, domisi sveiku gyvenimo būdu. Čia turime ištikimų klientų, todėl visada malonu grįžti“, – sako prekybininkė.
Nuo scenos iki scenos
Albina Kuzmenkienė iš Kauno jau daugiau nei 30 metų prekiauja akmens masės ir molio keramikos dirbiniais. Net ir šį savaitgalį, kai vyksta Vilniaus dienos, Jonavos bei Kazlų Rūdos miesto šventės, Albina pasirinko Panevėžį.
„Jeigu tuo pačiu metu kituose miestuose šurmuliuoja mugės, vis tiek renkuosi Panevėžį. Čia turiu savo ilgalaikių pirkėjų. Čia žmonės labai atviri, šilti“, – įspūdžiais dalijosi A. Kuzmenkienė.
Vilnietis Igoris, siūlantis vilnos gaminius, džiaugiasi, kad Panevėžys suteikė galimybę pristatyti savo produkciją.
„Kiekvieno miesto šventė yra svarbi – žmonės ateina pamatyti gaminių, pabendrauti. Panevėžyje gera atmosfera“, – sako prekybininkas.
Pirmą kartą miesto gimtadienyje dalyvaujanti Jūratė iš Šiaulių prekiauja medžio drožiniais. „Įspūdžiai tikrai neblogi, oras puikus. Labai džiaugiamės, kad galime pristatyti savo darbus būtent čia“, – tvirtina Jūratė.
Šįmet mugė tapo ir savotiška jungtimi tarp skirtingose vietose įrengtų scenų.
„Lankytojai gali pasiklausyti muzikos mugės scenoje, vėliau keliauti pro prekybininkų palapines ir galiausiai pasiekti jaunimo sceną, kur pasirodo vaikai bei jaunieji kūrėjai. Taip sukuriama vientisa šventės kelionė, kurioje kiekviena erdvė turi savo nuotaiką ir programą“, – paaiškina šventės organizatoriaus Panevėžio kultūros centro direktorė Judita Kačinskaitė.
Panevėžio simfonija
Dar viena Panevėžio gimtadienio tradicija – skambantys balkonai.
Penktadienio vakarą iš septynių balkonų miesto centre pasigirdo Aukštaitijos sostinę sveikinančių atlikėjų muzika.
Šiemet balkonų projektas įgavo naują atspalvį – iš jų skambėjusi muzika papildė akrobatų pasirodymus Laisvės aikštėje.
O einant švenčiančio miesto gatvėmis ir klausantis, kaip vieno balkono muzika persipina su kito garsais, pasak J. Kačinskaitės, atrodė, tarsi Panevėžys grotų savo gyvą, nuolat besikeičiančią simfoniją.
Šiųmečio gimtadienio tema susijusi su neseniai pristatytu nauju miesto tapatybės ženklu ir šūkiu „Panevėžys kaip mes“.
„Šiemet Panevėžys su šiuo šūkiu pristatė savo identitetą, o gimtadienio šventė yra jo dalis“, – teigia Kultūros centro direktorė J. Kačinskaitė.
Anot jos, per tris šventės dienas gimtadienio renginiuose tikimasi sulaukti 30–40 tūkstančių lankytojų.
522-ąjį gimtadienį Panevėžys švenčia kūrybingai, su muzika, šypsenomis ir šventiniu šurmuliu, kuris apima kiekvieną miesto kampą.
P. Židonio nuotraukos
G. Kartano nuotraukos
