Vieniems rytas prasideda dar prieš šeštą, kitiems – kiekviena papildoma miego valanda tarsi brangiausias lobis. Kiekvienas prisitaiko prie laiko persukimo skirtingai, bet kai kuriems tai – tikras iššūkis.
Šįkart pašnekovų klausiame, kaip laikrodžio sukiojimas veikia jų kasdienybę, kuris laikas – žiemos ar vasaros – jiems mielesnis ir kokie jų miego įpročiai.
Mindaugas KALVAITIS
Nekilnojamojo turto brokeris, verslininkas
Laikrodžių sukiojimas tikrai veikia ir mane, dažniausiai neigiamai, išbalansuoja visą mūsų šeimą.
Prie naujo dienos ritmo sunku priprasti keturiems mūsų vaikams. Kad nepavėluotų į mokyklas, tenka imtis visokių taktikų, ypač pereinant prie vasaros laiko.
„Jeigu galėčiau rinktis, likčiau prie vasaros laiko. Man patinka ilgesni vakarai, kai ne taip anksti temsta.“
Žinoma, galima bandyti anksčiau eiti miegoti, bet tą daryti itin sudėtinga.
Jeigu galėčiau rinktis, likčiau prie vasaros laiko. Man patinka ilgesni vakarai, kai ne taip anksti temsta.
Esu vyturys, kasdien keliuosi prieš šeštą valandą, bet jei tik leidžia sąlygos, norisi ilgiau pavakaroti. Esu veiklus žmogus, man norisi per dieną kuo daugiau nuveikti.
Mano rytinis ritualas – pirmiausia išvežioti vaikus po ugdymo įstaigas, o tuomet grįžus į namus ramiai atsigerti kavos. Tik po viso šito jau galiu kibti į darbus.
Alma RAMOŠKAITĖ
Rožyno progimnazijos direktorė
Ne kartą esu pagalvojusi, kad turbūt esu labai lengvai prisitaikanti prie laiko pokyčio.
Nuo pat jaunystės niekad neturėjau jokio nemalonaus išgyvenimo, kai pasisuka laikrodžio rodyklės.
„Mes mokykloje tikrai tą pajuntame. Ypač jautriau reaguojama, kai laikrodis persukamas pavasarį.“
Visgi man labiau patinka, kai šviesiau, kai dienos ilgesnės. Geriau vasaros laikas, bet iš tiesų ir žiemą nejaučiu ritmo sutrikimo. Mano organizmas gana nesunkiai prisitaiko ir prie žiemos laiko, o
kai rytas šviesesnis, lengviau įsitraukti į darbą.
Žinau, kad yra kolegų, vaikų, kuriuos laikrodžio rodyklių persukimas veikia. Mes mokykloje tikrai tą pajuntame. Ypač jautriau reaguojama, kai laikrodis persukamas pavasarį. Vaikai kažkurį laiką būna labiau mieguisti, bet gana greitai prisitaiko. Tokių sunkumų mažiau pastebime rudenį, kai gyvenimas lėtesnis, bet pavasarį galima išgirsti: oi, kaip anksti keltis.
Alina RANCEVA
Atletė, pirmoji lietuvė, įveikusi dešimtgubą ultratriatloną
Esu didelė miegalė. Man reikia bent dešimt valandų miego. Tiesą sakant, tiek miegoti – mano svajonė. Iš tiesų džiaugiuosi, jei pavyksta miegui skirti nors aštuonias.
Žiemos laikas man patinka, nes ryte valanda vėliau keliamės, bet rinkčiausi vasaros laiką dėl ilgesnių šviesių vakarų.
Gyvename tokioje klimato zonoje, kai net vasarą negalime pasidžiaugti saule, ruduo tamsus, lietingas, niūrus. O dar kai pereiname prie žiemos laiko, šviesos išvis nebematome – išeiname į darbą su tamsa ir su tamsa grįžtame. Jei dirbti nereikėtų, miegalei būtų tobulas laikas (juokiasi).
„Žiemos laikas man patinka, nes ryte valanda vėliau keliamės, bet rinkčiausi vasaros laiką dėl ilgesnių šviesių vakarų.“
Mano vyras paramedikas, dirba paromis. Jam sakau, kad negalėčiau naktimis ištverti be miego, nemiegoti galiu tik per varžybas (juokiasi) – penkias, dešimt parų nusnūstu po 40 minučių ar valandą ir vėl į trasą. Jausdavausi kaip kosmose, svajodavau, kaip grįžusi namo miegosiu miegosiu miegosiu – parą, dvi, tris.
O nuolatinis naktinis darbas man būtų per sunku. Naktį atidirbusi turbūt parą miegočiau.
Išduosiu – mano darbas toks, kad dieną turiu kokią valandą laisvą, ir aš einu pietų miego! Kai vaikai buvo maži, visada dieną su jais miegodavau. Bet ir dabar visada išnaudoju progą dieną nusnūsti kokį pusvalandį. Pamiegojusi jaučiuosi visiškai žvali.
Jurga ŽILYTĖ
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Komunikacijos ir kultūros vadybos skyriaus vadovė
Nuoširdžiai sakau: labai laukiu laikrodžio persukimo. Man žiemos laikas daug komfortiškesnis, gal labiau sutampa su mano organizmo ritmu. Kai pereiname prie vasaros laiko, pradedu laukti žiemos. Tamsūs vakarai ir man nelabai patinka, bet ką padarysi, kad gyvename tokioje zonoje.
Jei reikėtų balsuoti, kurį laiką palikti, norėčiau žiemos.
„Ir laisvadieniais, ir per atostogas nemoku ilgiau pamiegoti. Nemoku nieko neveikti.“
O keliuosi visada labai lengvai. Žadintuvo nenaudoju. Pati prabundu apie 6 val., lėtai keliuosi, man patinka ilgo ryto ritualas: pagulėti, atsikėlus pasidaryti kavos, pasivaikščioti su jos puodeliu, apžiūrėti savo augalus. Rytais nejungiu nei radijo, nei televizoriaus – reikia visiškos tylos. Į ryto ritualą įeina ir ramus nuėjimas į darbą.
Visada galvojau, kad esu pelėda, nes vakare jaučiuosi aktyvesnė, turinti daugiau energijos, bet dabar man atrodo, kad pasikeičiau. Tiesiog man nereikia daug miego – labai greitai pailsiu. Labai norėčiau išmokti miegoti 8 valandas, bet man pakanka ir 6 ar 7. Ir laisvadieniais, ir per atostogas nemoku ilgiau pamiegoti. Nemoku nieko neveikti.
na pagaliau nuomonę pareiškė protingi žmonės… net pasirinksiančiam žiemos laiką-vasaros laikas ir šviesūs vakarai patinka labiau (bet viršininkas taip liepė sakyti )
Norėčiau vasaros laiko, nes vasarą jau ketvirtą valandą ryto jau būna beveik šviesu, o jeigu pasirinktume žiemos laiką, tai dar ankščiau prašvistų. Siaubas.