Kad ir koks būtų oras, vasaros pradžia veikiausiai yra daugiausia optimizmo ir vilčių teikiantis metas. Juk prieš akis, regis, dar visa amžinybė malonaus laiko: ilgų vakarojimų dviese ar su kompanija, kepsnių čirškinimo, ledų degustacijų, maudynių, kelionių, o svarbiausia – dar laukia neišnaudotos atostogos.
Kad ir koks būtų oras, vasaros pradžia veikiausiai yra daugiausia optimizmo ir vilčių teikiantis metas. Juk prieš akis, regis, dar visa amžinybė malonaus laiko: ilgų vakarojimų dviese ar su kompanija, kepsnių čirškinimo, ledų degustacijų, maudynių, kelionių, o svarbiausia – dar laukia neišnaudotos atostogos.Šįkart panevėžiečių klausiame, o kaip vasara keičia jų įprastą kasdienybę, ar galima smagiai vasaroti ir mieste, kaip šįmet planuoja ilsėtis?
Valdemaras JAKŠTAS
Senjoras
Jau aštuonias savaites ilsimės Ispanijoje, grįšime po poros savaičių ir vasarosime Lietuvoje. Mūsų šalyje ruduo, žiema, pavasaris gana niūrūs, šalti ir šlapi, bet vasara tikrai nuostabi – žalia, šilta, nealina karštis.
Taigi pavasarį praleidome Ispanijoje, o jau vasara – tik Lietuvoje.
Kai pusę aštuonių nebereikia į darbą, galima ir taip pagyventi.
Vasaroti puikiai galima ir Panevėžyje. Mums su žmona labai patinka graži, įdomi miesto tradicija – „Susitikime penktadienį“. Labai malonu penktadienių vakarais ateiti į Laisvės aikštę, aplankyti kaskart kitokius renginius, pasimėgauti „Dūdų vasaros“ koncertais Dailės galerijos kiemelyje. Labai smagu, kad Panevėžyje vasarą nenumiršta kultūriniai renginiai – malonu nueiti į parodų atidarymus, ten susitikti su senokai matytais pažįstamais.
Ir dabar nebūdami Panevėžyje girdime iš žiniasklaidos, koks gyvas miestas, kokią didelę trauką turi „Stasys Museum“.
Alina RANCEVA
Ultratriatlonininkė, trenerė
Kadangi esu pedagogė, vasarą, be abejo, mano ritmas keičiasi. Lopšelyje-darželyje, kur dirbu judesio korekcijos specialiste, prasideda atostogų metas, o Panevėžio sporto centre esu ultratriatlono trenerė, mums su auklėtiniais vasara – treniruočių stovyklų ir varžybų metas.
O laisvą laiką su šeima stengiamės išnaudoti kelionėms kemperiu.
Rugpjūtį visi keturi planuojame leistis į Italiją, prie Venecijos.
Italijoje gyvenau apie ketvertą metų, moku itališkai – šita šalis man tarsi antrieji namai.
Bet artimiausi mano vasaros planai – vieną dalį atostogų su vyru praleisti Prancūzijoje. Tik ten nebus laiko poilsiui. Pernai Kolmaro mieste įveikiau penkiagubą ultratriatloną, šįmet planuoju įveikti ir dešimtgubą. Išvažiuojame jau birželio 19-ąją.
Man patinka vasaroti ir Panevėžyje. Labai puiki tradicija „Susitikime penktadienį“. Ten yra ką veikti ir šeimoms su vaikais, ir jaunimui, ir senjorams.
Kai prasideda tie penktadieniniai renginiai, supranti – vasara jau čia.
Nors gimiau lapkritį, esu visiškai vasarinis žmogus.
Man reikia daug saulės, šviesos, patinka šiluma. Rudeniška, žiemiška tamsuma ir niūruma – ne man. Jei keisčiau šalį, tik dėl klimato. Man atrodo, šalyse, kur tos saulės daugiau, ir žmonės pozityvesni. O mums Lietuvoje amžinas vitamino D trūkumas, gal dėl to esam nuolat tokie viskuo susirūpinę.
Augustas MAKRICKAS
Architektas
Man labai patinka vasarą po darbų su draugais pasėdėti Panevėžyje kokios kavinukės terasoje, pasižvalgyti, kaip miestas atrodo, pagyventi jo ritmu, kai visi labiau atsipalaidavę.
Su draugais turime idėją surengti porą piknikų Skaistakalnio parke, pasinaudojus jo viešomis grilio zonomis.
Kiti bičiuliai į Panevėžį atvežė puikią pramogą – šaudymą lankais Skaistakalnio parke. Strėlės vietoje antgalių su minkštais bumbulais, kai tokia pataiko, visai neskauda. Visi žaidėjai su apsaugomis, žaidimo lauke įrengiami stendai pasislėpti. Žaidžiama komandomis. Tikrai labai azartiškas žaidimas, o miesto parkas tam puikiai tinka.
Esu miesto žmogus. Man patinka mieste ir vasarą, ir žiemą. O Panevėžyje dar ir daug parkų, turime ir upę, ir marias – yra kur gaivintis nuo karščio.
Su draugais bent kartą per metus nusigauname iki mūsų Baltijos jūros.
Į vienkiemį manęs netraukia. Sėdėti kaime nebūtų pats maloniausias dalykas (juokiasi). Tėvai gyvena individualiame name, tad tų talkų man užtenka ir be kaimo.
Laura KUCHALSKIENĖ
Pedagogė
Esu informatikos ir robotikos mokytoja, tad vasarą sąmoningai atsitraukiu nuo ekranų ir technologijų – tai laikas sau ir šeimai.
Vasara man – lėtesnis gyvenimo ritmas, buvimas „čia ir dabar“.
Turiu nedidelę, bet labai man brangią tradiciją – rytus pradedu su kavos puodeliu ir knyga rankoje, apsupta tylos. Be skubos paruošiu pusryčius vaikams, pasivaikštau su mūsų augintine Luna, o vėliau leidžiamės į dviračių žygius šeimos pamėgtais Panevėžio dviračių takais.
Kartais vasaros nuotykiai būna ir aktyvesni – plaukiame baidarėmis, pasinerdami į gamtos ramybę, pabėgame nuo kasdienybės.
Kiekvieną vasarą stengiuosi aplankyti bent vieną naują šalį ar vietą, kur dar nesu buvusi – tai mano būdas plėsti akiratį, pažinti kitų šalių kultūras.
Labai mėgstu keliauti ir po Lietuvą – atrasti miestus, miestelius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, šventėse.
Visa tai įkvepia, suteikia energijos, leidžia pasimėgauti bendryste, muzika, menu bei gyvu miesto ritmu.
Bent kelis kartus per vasarą vakare su šeima apsilankome Senvagėje pasigrožėti muzikiniais fontanais – tai jau tapo mūsų mažuoju vasaros ritualu. Taip pat smagu dalyvauti Panevėžyje vykstančiuose renginiuose, pavyzdžiui, festivalyje „Susitikime penktadienį“, jo koncertuose, edukacinėse veiklose.
Stengiuosi vasarą išnaudoti kuo prasmingiau – pamatyti, patirti, pasimėgauti.
Tuomet rudeniop į darbus grįžtu ne tik pailsėjusi, bet ir praturtėjusi naujomis idėjomis, įspūdžiais bei ramybe, kurios ypač reikia prasidedant naujiems mokslo metams.
