Turbūt net didžiausiems skeptikams naujametę naktį sukirba mintis, kad laikrodžio rodyklei persiritus į kitus metus kažkas pasikeis. Savotiškai gera jausti, kad yra tas laiko atspirties taškas, nuo kurio tarsi viskas prasideda iš naujo.
Šį kartą panevėžiečių klausiame, ką jiems reiškia metų virsmas, kaip švenčia Naujuosius, kokie jiems buvo įsimintiniausi Naujieji Metai?
Dovydas VALUNTONIS
Saksofonininkas
Per Naujuosius atsisėdęs ant tėčio sofos perbėgu mintyse tai, kas buvo, apmąstau, kas metams bėgant keitėsi – lyginu su praėjusiais metais, įvertinu, ar patobulėjau, ar įdėjau mažiau pastangų, ar daugiau.
Stengiuosi peržvelgti ir visas nuotraukas, vaizdo medžiagą iš koncertų, atostogų, nes tik taip susidaro bendras vaizdas, ar einu teisingu keliu.
Labai gera prisiminti ir iš naujo išgyventi daug malonių emocijų.
Išskirtinių naujametinių šeimos tradicijų neturime. Susiskambiname su draugais, bet visuomet švenčiame namuose. Pristatome stalą pilną mėsos, nes po Kūčių pasninko būname jos išsiilgę.
Kasmet nusiperku skirtingų fejerverkų, šaltųjų ugnelių, bambioškių ir visi namų terasoje su šypsena stebime mini fejerverkų šou.
Anksčiau tekdavo ir pasidarbuoti per šventę, nes sulaukiu kvietimų restoranuose ar viešbučiuose pagroti foninę muziką. Tačiau bėgant laikui supratau, kad viso pasaulio pinigų neuždirbsiu, todėl pasirinkau švęsti kitaip.
Praūžus Naujiesiems, jau tapo taisyklė, kad pasisodinu draugę į keleivio sėdynę ir važiuojame į Panevėžyje veikiančią greito maisto užkandinę visiems jau atsibodusių vištienos kepsnelių. Tada kertam juos aptardami, kaip praėjo šventinis vakaras.
