SAVAITĖS KLAUSIMAS. Kaip sutariate su kaimynais?

Liaudies išmintis byloja: „Geras kaimynas – geriau už gimines.“ Toks ir į pagalbą atskubės, su tokiu ir džiaugsmais pasidalinti norisi.

Tik ar patys irgi esame tie už gimines artimesni kaimynai?

Šį kartą panevėžiečių klausiame, ar jiems svarbu, kas šalia gyvena? Kaip sutaria su kaimynais?

Ar mūsų Panevėžys – malonių kaimynų bendruomeniškas miestas?

Bronė SLAPŠIENĖ

Gyvenimu besidžiaugianti senjorė

Gyvenu Keramikų gatvėje nuo 2000-ųjų. Su kaimynais ne tik sutariame, pasikalbame, bet dalijamės ir augalų daigais, ir lauktuvėmis iš kelionių. Mane labiausiai džiugina ne dovanos, o dėmesys.

Kai kuri nors šeima išvyksta atostogų, kaimynai noriai prižiūri vieni kitų namus, laisto šiltnamius, maitina, vedžioja keturkojus.

Kai sirgau kovidu, manimi rūpinosi net trys kaimynės. Kad neužsikrėstų, prie durų palikdavo vaistų, maisto, netgi knygų.

O neseniai grįžusią iš Briuselio, kur su dukromis švenčiau Motinos dieną, autobusų stotyje pasitiko kaimynas Vaclovas. Kai grįžome namo, jo žmona mane, keliautoją, pakvietė pietų. Sutikite – kokia laimė turėti tokius kaimynus!

Beje, trylikametės kaimynės Emilė ir Ugnė šią savaitę užsuko paklausti, gal reikia pagalbos. Kartu sodinome jurginus, pažadėjau mergaitėms rugsėjo 1-ąjai priskinti jų žiedų.

Ir aš pati gana dažnai kreipiuosi pagalbos į kaimynus, kai prisireikia nuveikti vadinamųjų vyriškų darbų. Pagalbą tikrai gaunu ir labai vertinu mielų kaimynų rūpestingumą.

Ne tik vieni kitiems padedame, rūpinamės vieni kitais, kartu ir švenčiame. Susiburiame per Užgavėnes, Jonines, Kalėdas. Net Kalėdų Senelį vaikams pakviečiame. Taip pat turime gražią tradiciją sveikinti vieni kitus su gimtadieniais ir vardadieniais.

Manau, kad ne tik mes, Liekupio bendruomenės žmonės, esame kaimyniški.

Ir pats Panevėžys labai kaimyniškas, draugiškas miestas. Neseniai Kaimynų dieną organizavo Stetiškių bendruomenė. Kokia puiki šventė tai buvo, kiek daug joje dalyvavo miesto bendruomenių, organizacijų.

Tad galiu drąsiai pasakyti – esame bendruomeniškas miestas!

Agnė ŠABLINSKIENĖ

Panevėžio kraštotyros muziejaus Edukacijos ir informacijos skyriaus vedėja

Mano kaimynai nuostabūs. Gyvenu užmiestyje ir galiu abiejų rankų pirštais juos suskaičiuoti.

Mano kaimynai bendruomeniški. Kartais sakoma, kad kaimynai net nesisveikina. Mes sveikinamės, pamojuojame vieni kitiems. Su kaimynais dalinamės augalų daigais, kartu žaidžia mūsų vaikai. Jei kokia bėda ar kiti reikalai, kaimynai visada vienas kitam padės, patars, pasakys, parves pabėgusį šunį ar pan.

Daugiabutyje gyvenant gal yra vienaip, tačiau priemiestyje – kitaip. Kaimynas, pamatęs kokį svetimą žmogų, vaikštinėjantį šalia tavo kiemo, tikrai paskambins ir įspės.

Manau, bendruomeniškumas ne vien renginių organizavimas. Kai užeina vėtra ir vėjas pakelia tavo palapinę, stogą ar garažą ir matai per laukus atlekiantį padėti kaimyną, tai kur kas didesni dalykai.

Prieš kelerius metus mums taip buvo nutikę. Reikėjo greitai reaguoti ir išvydome per laukus atbėgantį kaimyną. Iš tolo pamatęs, kas darosi, neliko abejingas.

Be galo svarbu turėti gerus kaimynus. Su vyru esame gyvenę sostinėje daugiabutyje ir turėjome labai piktą kaimynę. Niekas nieko blogo nedarė, bet žmogus ieškojo priekabių. Nemalonu. Niekas nenori taip gyventi.

Kartais dėl tokių kaimynų net gyvenamąją vietą tenka keisti.

Almantas STEPUKAS

Panevėžio motociklų sporto klubo „Sema“ direktorius, daugiabučių namų bendrijos pirmininkas

Viskas priklauso nuo žmogaus. Jei bendraujantis, paprastai su kaimynais ne tik pasisveikina, bet jei uždaresnis, nelabai nori palaikyti artimesnių kontaktų. Esame labai skirtingi.

Ar panevėžiečiai bendruomeniški, parodo įvairios iniciatyvos. Aš pats parengiau „Dainavos skvero“ projektą miesto Savivaldybės paskelbtame bendruomenių iniciatyvų konkurse ir mums pavyko surinkti daugiau kaip 3700 balsų. Konkursą laimėjome ir mūsų projektas bus įgyvendintas.

Lengva tikrai nebuvo. Norint pakviesti žmogų į kokį renginį ar dalyvauti projekte, reikia rasti priėjimą prie kiekvieno asmeniškai.

Vienas neskaito laikraščių, kitas nežiūri televizoriaus, trečias nesinaudoja socialiniais tinklais. Neužtenka žmonėms tik parodyti gražų paveiksliuką ir paprašyti balsuoti. Taip netinka, žmonės pasižiūri ir tiek: „ai, čia ne mano reikalas“, „ne mano kiemas“.

Bet kai kiekvienam asmeniškai papasakoji, tavimi patiki ir atiduoda savo balsą, tarsi atsiranda bendras tikslas.

Manau, nemažai įtakos bendraujant su įmonėmis, organizacijomis, bendruomenėmis turėjo ir mano žinomumas – esu ne tik kelių daugiabučių namų pirmininkas, bet ir jau 25-erius metus aktyvinu motociklų sportą. Žinoma, čia ne mano vieno, o kelių tokių entuziastų darbas.

Sunku pasakyti, ar mūsų miestas bendruomeniškas, bet matau teigiamų poslinkių.

Rūta POVILAITYTĖ

Kultūrinės veiklos vadybininkė

Ar geras kaimynas svarbiau už tolimą giminaitį? Man norisi ir gerų kaimynų, ir tolimų gerų giminių.

Mūsų kaimynai labai puikūs. Net neturėčiau ką negero prisiminti. Gyvename bute ir auginame katiną. Jam labai patinka išeiti į lauką. Visi kaimynai jį pažįsta, glosto ir rūpinasi mūsų Kasumiu: išleidžia iš laiptinės, įleidžia, paskambina prie durų, kad grįžo. Jis nuolat migruoja, daugybę kartų per dieną suvaikšto pirmyn ir atgal. Laimei, ne mes vieni jį prižiūrim ir įleidžiam.

Nakvoti Kasumis grįžta į namus, bet draugauja su visais kaimynais. Netgi su manimi eidamas per kiemą ir pamatęs kaimyną nė nekviestas nupėdina pasisveikinti – žino, kad bus paglostytas.

Mes patys esame ramūs, tad tikiuosi, kad ne tokie ir blogi kaimynai (juokiasi).

Rinkdamiesi gyvenamąją vietą visai nesidomėjome, šalia ko teks gyventi. Kur kas labiau rūpėjo vaizdas pro langą ir pati vieta. Gal išties reikėjo pasidomėti ir kaimynais? Bet mums tikrai pasisekė.

Man svarbu, kad kaimynai nebūtų garsios muzikos klausytojai, o daugiau dėl visko galima susitarti. Yra tos asmeninės erdvės ir vieni kitiems netrukdo.

Panevėžys nėra didelis miestas. Čia ilgiau pagyvenus atsiranda nemažas pažįstamų ratas ir jau net neįmanoma einant per miestą nesisveikinti. O ypač renginiuose, kur tikrai daug pažįstamų tenka susitikti. Ir tai labai gera.