Vieniems rytas – mažas stebuklas, kitiems – kasdienė kova su žadintuvu.
Vieniems rytas – mažas stebuklas, kitiems – kasdienė kova su žadintuvu.Kai kurie spėja nubėgti rytinį kilometrą, išgerti du puodelius kavos, kai kurie svajoja apie dar vieną minutę pasnausti. Kas rytais dainuoja duše, o kas tyliai keikiasi, kad jau būtina keltis. Kai kam rytas – beveik meditacija, o kai kam – tikras išbandymas.
Šįkart panevėžiečiai dalijasi, kaip atrodo jų rytas: kas padeda išlipti iš lovos, kaip keičiasi dienos ritmas su amžiumi, vaikais, atsakomybių gausa.
Ieva KONKOVĖ
Panevėžio visuomenės sveikatos biuro direktorė
Labai pavydžiu tiems, kurie gali atsikelti savaime. Man visada reikia žadintuvo.
Esu labiau pelėda. Jau kurį laiką labai stengiuosi išsiugdyti tvarkingus miego įpročius. Stengiuosi ilgai nevakaroti, nors galėčiau iki paryčių nemiegoti.
Šiuo metu dar ir studijuoju. Mokytis man geriausiai sekasi nuo 23 valandos, kai visi jau miega ir tylu.
Rytais stengiuosi atsikelti anksčiau, kad nebūtų didelio streso. Auginu pirmoką, jam pirmi mėnesiai mokykloje, tad reikia keltis taip, kad turėtume laiko ir papusryčiauti, ir pabendrauti.
Kai buvo gražus oras, rytinę kavą gerdavome terasoje, kad tik būtų ramiau. Visgi kartais tenka paskubėti ir nepavyksta išlaikyti ramumos.
Dabar, kai rytai vėsesni, keltis sunkiau. Taip norisi šiltoje lovoje ilgiau pabūti.
Savaitgalis visada laukiamas ir ne vien dėl išsimiegojimo. Tik ne visada pavyksta ilgiau pamiegoti. Praėjusį savaitgalį Visuomenės sveikatos biuras dalyvavo labai puikiame žygyje, į kurį reikėjo susirinkti 9 valandą. Tad tiek to miegojimo! Bet jei tik yra galimybė, rytais nieko neprisiplanuojame ir juos turime ilgesnius. Sekmadienį atsikeliame ir dar lovoje žiūrime televizijos laidas. Tai mūsų tradicija.
Mano patarimai, kaip paprasčiau ryte išsibudinti, yra tradiciniai. Nieko naujo dar neišrasta. Vėsesnis dušas, vanduo su citrina, pajudėjimas būtų idealiausia, bet turbūt visi to kiekvieną rytą tikrai nedarome. Bent vienas koks nors pajudėjimas ryte ar raumenų patampymas lovoje jau yra geriau negu nieko. Bet lengvo recepto nėra. Viskas padaroma tik darant.
Vladas KAIRYS
76-erių senjoras, veteranų sunkumų kilnojimo meistrų pasaulio čempionas
Niekada nebuvau vyturys, esu labiau pelėda. Dabar, kai jau nemažai nugyvenęs, leidžiu sau ilsėtis. Nors nubundu pusę aštuonių ar aštuntą, pusvalandį dar paguliu, įsijungiu radiją, paklausau naujienų ir tik tada rituosi iš lovos.
Keliuosi pailsėjęs, nes miegoti einu vienuoliktą vakaro. Užmiegu iškart.
Vis dar sportuoju, kilnoju štangą, tad man svarbu laikytis poilsio režimo.
Keliantis žadintuvo man tikrai nereikia, nusistatyčiau jį nebent tada, jei prireiktų atsikelti naktį.
Energijos, manau, man užtenka. Ją teikia miegas, ir, be abejo, sportas.
Į sporto salę treniruotis nueinu bent porą kartų per savaitę.
Neslėpsiu, man svarbu ne vien pasportuoti, bet ir susitikti, pabendrauti su sportuojančiais bičiuliais. Kai į sporto salę neinu, treniruojuosi namuose.
Dienomis nedažnai prigulu, nebent tada, kai būnu tikrai pavargęs, kaip pats sakau, prisisportavęs. Kadangi gyvenu vienodu ritmu, savaitgaliais man nereikia ilgesnio poilsio nei įprastą darbo dieną.
Vaida ANDRIJAUSKAITĖ
„Stasys Museum“ direktorė
Mane kelia keturi arba penki žadintuvai. Ir taip visą gyvenimą. Mano produktyviausias laikas yra maždaug nuo 16 iki 23 valandos, tada geriausiai sekasi galvoti, kurti planus. Tada biure ar namuose labai ramu, nebėra skambučių, galiu susikaupti, atsakyti į laiškus.
Iki tol tokių darbų nudirbti nelabai ir pavyktų – daug susitikimų, daug pokalbių telefonu. Dieną kam nors rimtam susikaupti būtų labai sunku.
Miegoti dažniausiai einu jau gerokai po vidurnakčio, apie 1–1.30 valandą. O kada keliuosi, istorija nutyli. (Juokiasi.)
Man reikia 7–8 valandų miego, bet jau labai seniai tiek nemiegu, tik 5–6 valandas. Organizmas jau įpratęs prie tokio tempo.
Mokykloje būdavo labai sunku keltis, ypač į nulines pamokas.
Studijuodama kultūros vadybą Vilniaus universiteto Kauno fakultete gyvenau senamiestyje, mano fakultetas buvo visai šalia namų, bet vis tiek sugebėdavau vėluoti į paskaitas.
Paskui išsiugdžiau drausmę.
Išsibudinti padeda juoda kava su pusantro šaukštelio cukraus, o pusryčius valgau per pietus. Mano produktyviausia būsena nevalgius pusryčių.
Tikriausiai tai nėra gerai, bet stengiuosi gerti daug vandens.
Labai norėčiau ryte prieš darbą pasportuoti, bet tai ne man. Matau tą viziją, esu net ir bandžiusi, tačiau man be galo sunku prisiversti.
Ilona RIMŠIENĖ
Panevėžio sporto centro krepšinio trenerė
Kasdien keliuosi be žadintuvo, anksti, kad diena būtų ilgesnė.
Esu ryto žmogelis, kuris mėgsta keltis anksti ir pasidžiaugti ramybe, nes po pietų jos jau nebeturiu.
Kol vyras ryte verda kavą, padarau trumpą mankštą.
O kavą geriu labai ilgai ir pasimėgaudama. Mano kavos ritualas gali trukti valandą ar net dvi. Jei turiu laiko, išgeriu ir du puodelius. Sakoma, kad tuščiu skrandžiu gerti kavos negalima, bet aš kitaip tiesiog negaliu.
Apie 13 valandą pavalgau pietus ir išvažiuoju į darbą. O po visų treniruočių namo grįžtu jau gerokai po 19 valandos.
Miegoti einu anksti, apie dešimtą vakaro, vėliausiai – vienuoliktą.
Kadangi ryte keliuosi šeštą, mano diena būna tikrai ilga. Vakare pašnekovas esu gana prastas, nebenoriu su niekuo kalbėtis, keliauju tiesiai į lovą.
O prabangos patinginiauti savaitgaliais neturiu.
Prasidėjus krepšinio sezonui, savaitgalius dažniausiai tenka leisti mergaičių krepšinio varžybose Panevėžyje ar kituose miestuose.
