Knyga – ne tik pasakojimas ar žinios, bet ir gyvenimo būdo dalis.
Visgi technologijų amžiuje skaitoma mažiau – tai liudija ir šios savaitės žinia apie planuojamą parduoti 120 metų veikiantį Panevėžio kultūros simbolį – Juozo Masiulio knygyną. Prieš metus mieste duris užvėrė ir tris dešimtmečius gyvavęs Mokyklų knygynas.
Tačiau knygos tebėra svarbios: vieniems jos vaikystės palydovės, kitiems atrandamos bibliotekoje ar garsiniu pavidalu.
Šįkart „Panevėžio balso“ pašnekovų klausiame, ką jiems reiškia knyga? Kodėl, jų nuomone, traukiasi skaitytojų gretos?
Alvida BRATKAUSKIENĖ
Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ vedėja
Knygos šiais laikais tikrai brangios ir ne visiems įperkamos, bet bibliotekos lankomos, o prie naujų knygų nusidriekia eilės. Bibliotekos yra išganymas skaitantiesiems.
Pastebime, kad kuo mažesni vaikai auga su knygomis, tuo jie daugiau skaito užaugę.
Tie vaikučiai, kurie į biblioteką dar tik atropoja, paaugę vertina knygą. Su knygomis užaugę mažyliai vėliau patys ateina jų keistis.
„Pastebime, kad kuo mažesni vaikai auga su knygomis, tuo jie daugiau skaito užaugę.“
Dirbdama bibliotekoje, turiu nuolat ir pati domėtis knygomis. Žinoma, knygų išleidžiama labai daug, tikrai visų neįmanoma perskaityti, kartais perskaitau tik jų aprašymus. Bet jeigu knyga patraukia, būtinai perskaitau visą.
Augame kartu su vaikais ir paaugliais, tad turime žinoti, kuo jie domisi. Būna, ateina mamos ir prašo: duokite ką nors mano antrokui paskaityti, kad knyga įtrauktų. O kaip gali pasiūlyti, jeigu pati neskaičiusi? Tad tenka skaityti ir daug vaikiškos literatūros.
Kai darbe jau 45-erius metus mane supa knygos, namuose mieliau renkuosi filmą. Bet kai turiu daugiau laiko, imu kokią detektyvinę ar nuotykių knygą. Ir namuose turiu labai senų knygų, nes jų išmesti nekyla ranka.
Mantas GUDAS
„Metalistas Group“ valdybos pirmininkas
Man patinka skaityti „gyvas“, tai yra popierines, knygas, patinka gera literatūra, graži tyli aplinka. Manau, tai yra viena didžiausių dovanų, kokią žmogus gali sau leisti turėti.
Pritariu filosofui Arvydui Šliogeriui, kad literatūros tiek prirašyta, tiek prispausdinta, kad didelis iššūkis atsirinkti tą, kurią verta skaityti. Rinkdamasis knygas vadovaujuosi keliomis taisyklėmis. Visų pirma, rekomendacijomis tų, kuriuos labai gerbiu, kurių nuomonė man išties svarbi. Turiu įprotį tokių žmonių paklausti, ką jie man rekomenduotų perskaityti.
Kitas kriterijus – klasikiniai, visuotinai pripažinti kūriniai.
Nuo mokyklos laikų, dar nuo pradinių klasių, turiu tradiciją užsirašyti, kokią knygą perskaičiau, apie ką ji, kokį padarė įspūdį, kad galėčiau ją rekomenduoti kitiems pagal amžiaus grupę, pomėgius.
Esu išlaikęs užrašus, rašytus būnant ir 10-ies, ir 18-os metų.
„Jei skaitei vaikystėje, sudėtinga nemėgti knygų suaugus, kai supranti, kiek jose išminties, einančios tiesiai į širdį.“
Man didžiulį įspūdį padarė indų dvasinio mokytojo Sadhguru knyga „Karma“. Į ją sudėta daug indų filosofijos, pasakojama, kaip veikia žmonių santykiai, kokia žmogaus misija, labai suprantamais pavyzdžiais pateikta, kaip veikia visata. Visi žinome, kad vanduo teka ta kryptimi, kur patiria mažesnį pasipriešinimą – visada nuo kalno, o ne į jį.
Tas pats mažesnio pasipriešinimo dėsnis veikia ir žmonių santykiuose. Norime glaustis prie švytinčio, malonaus žmogaus, o trauktis nuo pikto, atgrasaus. Ši knyga apie tai, kaip veikia bendravimas, ko mūsų poelgiai leidžia tikėtis. Tai knyga be jokio fanatizmo, gražiai parašyta ir lengvai skaitoma.
Noras skaityti ateina iš šeimos. Jei skaitei vaikystėje, sudėtinga nemėgti knygų suaugus, kai supranti, kiek jose išminties, einančios tiesiai į širdį.
Manau, skaitantis ir neskaitantis žmogus skiriasi savo požiūrio gyliu. Daugiau apsiskaitęs mažiau kategoriškas. Jis supranta, kad kategoriška nuomonė yra ribota. Platesnis akiratis, kurį suteikia skaitymas, leidžia tą kategoriškumą apšlifuoti – juk gyvenime yra visko, ne tik juoda ir balta.
Valdemaras JAKŠTAS
Senjoras
Esu labiau knygų klausantis žmogus. Skaitau ir popierines, bet prioritetą teikiu garsinėms. Tokių gali klausytis ir važiuodamas automobiliu, ir plaukiodamas ežere. Labai patinka tolimesnėje kelionėje važiuojant automobiliu klausyti knygos, tada ir kelias neprailgsta. Gal tai nėra tiek įsimintina nei skaitant popierinę, bet man garsinės patogiau.
Garsinių knygų pasirinkimas mažesnis. Jų ne tiek, kiek nuėjus į J. Masiulio knygyną pamatysi popierinių, bet tikrai ir tokių išleidžiama pakankamai.
„Matau, kad mūsų kartos žmonės perka mažiau knygų, nes jos tapo labai brangios.“
Mano mėgstamas žanras – detektyvai ir istorinės knygos.
Kai gyvenome gerokai didesniame bute, turėjome didžiulę biblioteką. Tai buvo žmonos Silvijos nuopelnas. Persikraustant į mažesnį butą, teko daug knygų atsisakyti, jas išdalinti.
Matau, kad mūsų kartos žmonės perka mažiau knygų, nes jos tapo labai brangios. Nemažai knygų pats esu ėmęs iš bibliotekos ir ten matydavau daug vyresnio amžiaus žmonių.
Martyna MICKUTĖ
Kazimiero Paltaroko neformaliojo ugdymo mokytoja, savanorė
Kai tik atsiranda galimybė, imu knygą į rankas.
Nors gyvenimo tempas dažnai verčia skubėti, stengiuosi kasdien atrasti bent kelias minutes skaitymui. Labiausiai patinka romanai ir detektyvai. Jie įtraukia ir skatina mąstyti kartu su veikėjais.
Jei tektų rinktis tarp popierinės ir elektroninės knygos, nedvejodama pasirinkčiau popierinę – puslapių vartymas ir knygos kvapas suteikia skaitymui savito jaukumo.
Vasarą knygas mėgstu skaityti kieme, mėgaudamasi saulės spinduliais, o šaltuoju metų laiku turiu jaukią vietelę savo kambaryje, kur užsidegu kvepiančias žvakes ir praleidžiu laiką su knyga.
„Puslapių vartymas ir knygos kvapas suteikia skaitymui savito jaukumo.“
Skaitymas man yra ir poilsis, ir įkvėpimas. Jis leidžia atsitraukti nuo kasdienybės, pasinerti į naujus pasaulius, bet kartu ir mokytis, semtis minčių bei atrasti naujus požiūrius.
Knygos praplečia akiratį, ugdo vaizduotę, skatina kritinį mąstymą ir padeda pažvelgti į gyvenimą iš įvairių perspektyvų.
Šiais metais kolegės dėka atradau naują autorę Kristin Hannah, kuri mane sužavėjo. Rekomenduoju paskaityti jos knygą „Moterys“.
