Jau kitą savaitę milijonus žiūrovų Europoje prie televizijos ekranų prikaustys muzikalus reginys iš Bazelio Šveicarijoje – 69-oji „Eurovizija“.
Jau kitą savaitę milijonus žiūrovų Europoje prie televizijos ekranų prikaustys muzikalus reginys iš Bazelio Šveicarijoje – 69-oji „Eurovizija“.Dainų konkursas, žadantis spalvingus pasirodymus, muzikines staigmenas ir, kaip visada, diskusijas, kas vertas pergalės.
Šį kartą panevėžiečių klausiame, ar jie yra „Eurovizijos“ gerbėjai? Ar stebi konkurso dalyvių pasirodymus, ar turi savo favoritus?
Vidmantas PEREVIČIUS
Aludaris, užeigos „Seklyčia prie uosio“ savininkas
Kad labai laukčiau „Eurovizijos“, tikrai ne, bet lietuvių pasirodymų stengiuosi nepraleisti. Kad ir kaip būtų, sėdint bare tai viena iš pramogų.
Net nežinau, kaip įvertinti šių metų lietuvių grupės „Katarsis“ pasirodymą – apibendrinčiau vienu žodžiu: keistas.
Bare renkasi daugiausia vyresnės kartos menininkai kūrėjai, jie taip pat skeptiškai vertina šį pasirodymą.
Bet jaunimas į jį žiūri kitaip. Gal tai naujas jaunimo menas?
O kaip įvertins Europa, sunku pasakyti. Gal ir palankiai. Visgi toks formatas naujas.
„Eurovizija“ man tėra savotiška pramoga: pasimėgauji koncertu ir tiek, o ir bare nėra tokių sirgalių, kurie palaikytų vieną ar kitą pasirodymą. Tai ne krepšinio ar futbolo varžybos.
Renata LOKCIKIENĖ
Panevėžio muzikinio teatro direktorės pavaduotoja
Buvau didelė „Eurovizijos“ gerbėja, žiūrėdavau visus pasirodymus, sekdavau naujienas, bet pernai pasakiau: viskas! Todėl šįmet turėsiu tris laisvas naktis (juokiasi).
Pernai žiūrėdama „Euroviziją“ nebesupratau, ką matau. Ar bardakinius pasirodymus, ar dainas.
Anksčiau „Eurovizijoje“ būdavo kelios dainos, kurių nesinorėdavo žiūrėti, o pernai tokių – didžioji dalis.
Tiek muzikine, tiek vokaline prasme matau visišką nusivažiavimą. Netgi šou nebeskanus ir nebegražus.
Pernai pažiūrėjau visą renginį iki galo, supykau ir pasakiau, kad tuo „Eurovizija“ man ir baigėsi.
Anksčiau žiūrėdama pusfinalius net susirašydavau šalis, kurios, mano manymu, galėtų patekti į finalą, paskui tikrindavau, kiek mano įžvalgos pasiteisino.
Daugeliu atvejų atspėdavau. Darbe buvome dvi aktyvios „Eurovizijos“ gerbėjos, lygindavome savo prognozes. Net statymus darėme, kas laimės.
Keletą metų buvau atspėjusi „Eurovizijos“ laimėtoją.
O dabar nematau reikalo gaišti laiko tam, kas nebemiela širdžiai.
Lietuva į „Euroviziją“ buvo nusiuntusi dainų, kurios iš tiesų ima, bet jos kažkaip prapuldavo euroviziniame formate. Daina gali būti labai gera, bet jei ji neatitinka to formato, aukštos vietos nepasieks. Be to, esame per maža šalis, kad galėtume tikėtis kitų palaikymo. Net tos šalys, iš kurių tikimės daugiausia balų – Latvija, Jungtinė Karalystė, Ukraina – pasirenka kitus favoritus. Galbūt tai rodo, kad „Eurovizijoje“ mažėja žiūrovų, mažiau balsuoja.
Gendrius JAKUBĖNAS
Muzikos pedagogas, 2004 m. „Eurovizijos“ dalyvės Simonos Jakubėnaitės tėtis
Esu „Eurovizijos“ gerbėjas – stebiu pasirodymus, juos analizuoju.
Šiųmetės „Eurovizijos“ pasirodymų stilistika labai įvairi. Man labai įdomi ir Lietuvos daina.
O per visą šio konkurso istoriją ryškiausias, žinoma, buvo ABBA pasirodymas (1974 m. ABBA laimėjo su hitu „Waterloo“ – aut. past.).
Labai patiko 2004 m. konkursą laimėjusios Ukrainos atstovės Ruslanos daina. Po tokio stipraus pasirodymo į sceną išėjęs Simonos ir Lino Adomaičio duetas šiek tiek nublanko.
Patiko ir 2014 m. laimėjęs austrų dainininkas Končita.
Įdomi ir šiųmetė Lietuvos eurovizinė daina. Nors, mano supratimu, nacionalinėje atrankoje buvo geresnių pasirodymų. Bet pažiūrėsime, gal jie pataikys į šiųmetes tendencijas.
Lietuvoje turime puikių atlikėjų. Problema ta, kad vis dar neišmokome rašyti pasaulinių hitų. Ta sovietinė estrada labai iš lėto keičiasi. Mane tikrai stebina: turime daug gerų kompozitorių, kelias akademijas, o negalime parašyti pasaulinio hito.
Tikiuosi, kad aš tą padarysiu. Ir tą sakau nejuokaudamas.
Bandysime ruošti „Eurovizijai“ mano mokinę, labai gabią šešiolikmetę.
O mano dukra Simona jau išaugo iš „Eurovizijos“ amžiaus. Duetas su Linu Adomaičiu jai nieko nedavė. Tai, kokias dainas ji rašo dabar, ir yra tikrasis Simonos amplua. Tą galėjo daryti jau prieš 20 metų. Ji meniškų dainų atlikėja, bet tokių „Eurovizijai“ nereikia. Šitas konkursas tolsta nuo meno, eina į kraštutinumus.
O aš – už prasmingas dainas su tikrom tradicijom.
Marija PETRAITYTĖ
Dizainerė
Domiuosi ir seku „Euroviziją“. Man visuomet įdomu ir smalsu pamatyti, išgirsti, kokį atstovą į didžiąją sceną atsiuntė kiekviena šalis.
Nors internete nemažai įvairiausių vaizdo įrašų iš dalyvių repeticijų, nuotraukų ir komentarų, sąmoningai jų vengiu.
Pasirodymų stengiuosi nežiūrėti iki televizijos transliacijos pradžios – man įdomiausias tas pirmasis įspūdis, išbaigtas efektas ir galutinis vaizdas didžiojoje scenoje.
Nors pati turėjau garbės kurti praėjusių metų Lietuvos Eurovizijos atstovo Silvestro pagrindinį sceninį kostiumą ir šokėjų įvaizdį, specialiai kitų dalyvių aprangų neanalizuoju. Jeigu įvaizdis patiko – pasidomiu, kas jo autorius, ir tiek.
Labai palaikau šių metų Lietuvos atstovus „Katarsį“.
Manau, konceptuali daina ir priėjimas prie žiūrovo leis šiais metais išsiskirti.
Tai nėra tipinis eurovizinis pasirodymas, jame mažiau blizgesio, tačiau jis neša stiprią emociją, kuri gali patraukti Europos žiūrovų dėmesį.
