SAVAITĖS KLAUSIMAS: Ar bandote laimę loterijose?

Nors specialistai tvirtina, kad galimybė nusipirkti laimingą bilietą kartais dar mažesnė nei tikimybė būti nutrenktam žaibo, loterijos nepraranda populiarumo.

Vieni bilietus perka tiesiog pramogaudami, bet dauguma – visgi tikėdamiesi išlošti aukso puodą.

Ne eurą ir ne du, o susižerti išties didelį laimėjimą. Kito būdo taip reikšmingai praturtėti dažnas nemato.

Matematikos dėsniai mažai kam rūpi – tikėjimas, kad jei kitiems nesiseka išlošti, tai man tikrai pasiseks, stipresnis. O išgirdę apie loterijose tautiečių laimėtas kvapą gniaužiančias sumas pajuntame dar didesnį azartą išbandyti laimę.

Šįsyk „Panevėžio balso“ pašnekovų klausiame, ką jie mano apie loterijas. Tiki ar ne šias galint atnešti sėkmę ir gal net patys bando pagauti fortūną už uodegos?

Ramūnas JUKNA
Panevėžio evangelinės bažnyčios pastorius, Panevėžio kolegijos dėstytojas, vaikų dienos centrų steigėjas

Dėkoju Dievui, kad niekada nesu laimėjęs, tikiuosi, ir nelaimėsiu tokios didelės sumos.

Aš labai rimtai žiūriu į tuos dalykus. Jeigu žmogus pats sunkiu darbu neužsidirba, nežino, kaip atsiranda pinigai, lengvai gauta didelė suma paprastai jį sugadina.

Net neleidžiu sau svajoti, ką daryčiau, jeigu laimėčiau. Todėl niekuomet neperku loterijos bilietų ir mokausi gyventi iš lietuviško atlyginimo.

Kiekvienas iš mūsų turime godumo. Ir man tikriausiai būtų didelis iššūkis jam atsispirti, negalvoti tik apie save ir savo poreikius. Puikybe ar kokiais nors prabangos daiktais bandyti save įprasminti.

Suprantu, kad gavus didelę sumą būtų galima įgyvendinti kai kuriuos labdaringus darbus, kuriems dabar trūksta lėšų, padėti kenčiančiai Ukrainai. Bet aš dvejoju dėl savo gebėjimo tinkamai susitvarkyti.

Paprastai itin turtingi žmonės, kurie tuo gėriu dalinasi su kitais, užauga aristokratiškoje šeimoje, kurioje nuo mažens mokoma elgtis su dideliu turtu. Dažnai turtingi žmonės suvokia, kad pinigai tėra tik instrumentas siekti savo tikslų.

Taip, pinigai – svarbu, aš irgi džiaugiuosi, kai man kyla atlyginimas. Bet moraline prasme bijau greito praturtėjimo.

Tiek senovės filosofai, tiek biblinė išmintis teigia, kad staigus praturtėjimas nėra labai sveikas ir geras dalykas. Apie tai kalbama ir senoje, trijų tūkstančių metų maldoje: „Dieve, saugok mane nuo skurdo ir nuo turto.“ Nes vienu atveju – gyvendamas skurde – būsiu gundomas elgtis nesąžiningai ar vogti, kitu atveju – puikuotis ir pamiršti stokojančiuosius.

Tas viduriukas galbūt yra išminties kelias tokiems paprastiems žmonėms kaip aš, kurie negimė aristokratiškoje šeimoje.

Bet jokiu būdu neniekinu tų, kurie yra turtingi ir sėkmingi. Jie turi kitą dovaną ir kitus gebėjimus.

Simona KERGYTĖ-STEPONAVIČIENĖ
Ūkininkė

Tikrai nesidžiaugčiau dideliu laimėjimu. Jis veikiau būtų didelė nelaimė – todėl, kad už dyką nieko gero nebūna.

Daugybė tyrimų rodo, kad bet koks stambus laimėjimas, lengvai gautas pinigas sukelia labai daug psichologinių problemų. Aš nelošiu, kad neturėčiau prieigos prie to. Niekada nedalyvauju loterijose. Nerizikuoju, nes tikrai manau, kad neverta.

Visur gamtoje yra pusiausvyra, niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Jeigu gauni labai daug, labai daug kažko turi ir paaukoti. Tad ne, jokiu būdu nedžiūgaučiau daug laimėjusi. Nori sužlugdyti žmogų per vieną naktį – leisk jam laimėti loterijoje, tokia mano nuomonė.

Enrikas KAČINSKAS
Aktorius

Esu meno žmogus, dar ir režisieriaus Juozo Miltinio mokinys. O mus jis mokė, kad loterijos yra kvailių užsiėmimas. Tad jose nedalyvaudavau.

Loterijos bilietų nepirkdavau, neperku jų ir dabar. Tiesa, vaikystėje esu svajojęs surasti lobį.

Puikiai suvokiu, kad pinigai iš dangaus nenukrenta – juos loterijoms suneša žmonės. Na, o svetimų pinigų man nereikia.

Kita vertus, žinau ir neabejoju, kad pinigai – tai civilizacijos prasimanymas, iš žmonių atimantis laisvę. Galimybių pinigai suteikia, bet laisvės – anaiptol. Nenusipirksi už pinigus nei ramybės, nei sveikatos, o jų perteklius gali paskatinti reikštis kvailumui.

Aš išlošiu ir nedalyvaudamas loterijose. Išlošiu tai, kad pinigai, kuriuos būčiau sumokėjęs už loterijos bilietą, lieka man.

Esu azartiškas žmogus, tad ir dėl to nedalyvauju loterijose – nenorėčiau įklimpti. Juk ne vienas yra įkliuvęs į lošimus, jiems skiria po pusę savo atlyginimo.

Kai sužinojau apie Lietuvoje išloštus milijonus, neslėpsiu, pasidarė šiek tiek gaila laimėtojo. Pasvarsčiau, kad jis tikriausiai nežinos, kaip elgtis su tais milijonais. Neabejoju, kad jo laimėjimu susidomės kiti, siūlys paslaugas, teiks patarimų – tai vargu ar išeis į gera.

Irma ZABULIONYTĖ
Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius vadovė

Žinoma, laimėti loterijoje ir dar įspūdingą sumą būtų labai smagu. Bet loterijos bilietus perku labai retai.

Gal reikėtų dažniau bandyti laimę, bet neturiu aš tos sėkmingos rankos. Su laimėjimais man nesiseka – tikriausiai viską reikės užsidirbti juodu pakaitu!

Juokauju, kad aš tai tikrai išsitrauksiu nelaimingus bilietus, tad kitiems palieku didesnę tikimybę išsirinkti laiminguosius. Bet, pavyzdžiui, mano brolis turi laimingą ranką – tai viename, tai kitame žaidime jam yra pavykę laimėti mažesnes sumas.

Pamenu, kartą kaimo parduotuvėje nusipirko nutrinamos loterijos bilietą ir laimėjo 25 litus, o tais laikais tai buvo nemaži pinigai. Kaimo parduotuvei toks laimėjimas buvo per didelis, tad brolis negalėjo iš karto atsiimti pinigų.

Jeigu laimėčiau išties didelę sumą, padėčiau šeimai, pasigerinčiau buitį, pastiprinčiau savo pačios sveikatą. Labai norėtųsi pamatyti ir pasaulio, aplankyti išsvajotas šalis. Ir, žinoma, didžiąją dalį paaukočiau organizacijai, kad būtų galima plėsti veiklą, padėti dar daugiau žmonių.

Nors sakoma, kad laimė – ne pinigai, bet jie yra be galo svarbūs. Norėtųsi tikėti, kad tokias įspūdingas sumas laimėję žmonės dalį šio laimėjimo skirs ir geriems darbams.

Žinoma, labai svarbu ir mokėti protingai elgtis su pinigais. Kartais nereikia nė didelių laimėjimų – ir savo darbo aplinkoje matau, kiek daug žmonių neturi finansinio raštingumo.